Jurbarke ir kituose Lietuvos miestuose - Rusijos kapitalo bendrovei priklausančios parduotuvės

 Rusijos kapitalo bendrovei „Svetofor“ priklausantis prekybos tinklas „Mere“, Lietuvoje turi 26 parduotuves. Viena tokia parduotuvė prieš nepilnus trejus metus atidaryta ir Jurbarke. Net ir po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą prekybos tinklas toliau tęsia veiklą. Pasak ekspertų, tai lemia nekonkurencinga lietuviška rinka ir veiklos sankcionavimo trūkumas. Tuo metu valdžios atstovai tikina, kad norint apriboti „Mere“ veiklą, reikėtų draudimų visoje Europos Sąjungoje (ES).

Nors „Mere“ parduotuves valdo Lietuvoje įsteigta bendrovė UAB „Valientė“, visgi paties „Svetofor“ vadovybė įsikūrusi Krasnojarske.

Pastaruoju metu kritikos visuomenėje sulaukia ne tik pats prekybos tinklas, bet ir apie jį komunikuojanti prekių kainų palyginimo platforma „Pricer.lt“. Jau prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, „Pricer.lt“ dalinosi „Mere“ kaip sėkmingo verslo pavyzdžiu.

„Mere šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas ir panašu, kad tokiais tempais per pora metų taps pastebimu žaidėju. Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – rašoma praėjusių metų vasarį siųstame „Pricer.lt“ pranešime spaudai.

Visgi šios platformos atstovai tikina, kad savo publikacijose jie kelia geopolitinio konteksto problemą ir atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažniausiai galvoja apie išgyvenimo, o ne moralės klausimą.

„Visų pirma, mes šnekame apie tai, kad yra tokia problema. Lyg tai turėtų iš patriotizmo neapsipirkinėti ten, bet apsipirkinėjama. Iš kitos pusės, jų verslo modelis yra pakankamai efektyvus“, – Eltai teigė „Pricer.lt“ atstovas Arūnas Vizickas.

Jis patikino, kad platforma neturi jokių komercinių ryšių ar kontraktų su „Mere“ (UAB „Valientė“) ir „negiria jų už šeimininkus“. Tačiau, pasak A. Vizicko, „Pricer.lt“ darbo sritis yra mažmeninė prekyba, tad jie turi aprašyti ir „Mere“ parduotuvių tinklo atvejį.

A. Vizicko nuomone, šio tinklo sėkmę šalyje lemia nekonkurencinga Lietuvos rinka.

„Tai vienas iš tinklų, kuris šiandien demonstruoja mažas kainas ir galbūt mes į jį atkreipėme dėmesį tik todėl, kad spragos yra tarp mūsų pačių tinklų. Jeigu rinka būtų konkurencinga, tokiam tinklui nebūtų vietos“, – tikino jis.

Nėra reglamentuotų apribojimų

„Pricer.lt“ atstovas akcentavo, kad matydami žemas kainas vartotojai nebemąsto apie prekybos tinklo kilmę. Pasak jo, „Mere“ Lietuvoje veikia visiškai legaliai, o sprendimas dėl ryšių su Rusija yra vartotojų ir paties prekybos tinklo rankose. „Pricer.lt“ tikina, kad šį reglamentavimą turėtų užtikrinti valdžia.

„Nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra priimtina šiandien dienai santykiuose su Rusijos verslu, kas nepriimtina ir tai palikta pilkoje zonoje“, – Eltai sakė A. Vizickas.

Anot jo, šis verslas jau atrado nišą lietuviškoje rinkoje, tad jei ir toliau nebus griežtų reguliavimų ar konkurencingų kainų, „Mere“ turi perspektyvų plėstis toliau.

„Jeigu jis turi tokių perspektyvų, tai vartotojas daro pasirinkimą, kad jam reikia išgyventi ir jis eina į tokį prekybos tinklą. Ir tiekėjai, kurie irgi turi klausimą, o kur parduoti savo pagamintą produkciją, jie tai mato kaip išeitį. Visose savo publikacijose mes tiesiog aprašome šį reiškinį“, – pabrėžė A. Vizickas.

Kolegos nuomonei, kad trūksta griežtų reguliavimų rusiškiems verslams, pritarė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čapkauskas. Jis akcentavo ir tai, kad rašytose publikacijose yra ne tik aprašoma verslo sėkmė, bet ir kritikuojama, kad tokiam tinklui leidžiama plėstis.

„Paskaitykite mano straipsnius, ką aš rašęs. Jie yra su kritika valdžiai, kaip jie leidžia šiuos dalykus“, – Eltai teigė P. Čapkauskas.

ELTA bandė susisiekti su prekybos tinklo „Mere“ atstovais, tačiau jie situaciją komentuoti atsisakė.