Jurbarke demontuojamas sovietinio kario paminklas

Istorinė diena Jurbarke. Spalio 13-ąją, ketvirtadienį, demontuojamas sovietų okupacijos reliktas Jurbarko mieste. Antrojo Pasaulinio karo kapinėse stovintį betoninį sovietų karį nugriauti, sutrupinti ir sunaikinti patikėta savivaldybės įmonės „Jurbarko komunalininkas“ darbuotojams. Demontavimo darbai vyko sklandžiai. Pasak kalbintų darbininkų, prieštaraujančių nebuvo. „Kažin, ar gali tokių būti”, - komentavo jie, įsitikinę, kad nostalgijos jaučiančių tiems laikams, ko gero, nėra.

Priminsime, kad rugsėjo 29 dienos Jurbarko rajono tarybos posėdyje politikai vienbalsiai pritarė siūlymui demontuoti Jurbarko mieste, Antrojo pasaulinio karo kapinėse, pastatytą sovietinio kario paminklą jį sunaikinant. Dvidešimt tarybos narių (vienas nebalsavo) tuo pačiu vienbalsiai pritarė į demontuotinų paminklų sąrašą įtraukti ir kitus okupacijos reliktus, sovietų karių paminklus, esančius Seredžiuje, Raudonėje, Viešvilėje, kai bus gautos Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvados. Šiomis bus patikslintos vertingosios paminklų savybės. Tarybos nariai tuo pačiu rugsėjo 29 dienos sprendimu pritarė siūlymui sunaikinti ir neįtrauktus į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą sovietinės atminties akmeninius paminklus, esančius Pašvenčio ir Antšvenčių kaimuose, bei sovietinės atminties paminklinę lentą Rotuliuose, Jurbarkų seniūnijoje.

Šis klausimas į tarybos rugsėjo mėnesio posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas, sulaukus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo – ši patikslino Jurbarko mieste esančių Antrojo pasaulinio karo karių kapinių vertingąsias savybes. Komisijos sprendimu, saugotinas šiame objekte yra tik žemė ir jos paviršiaus elementai (reljefas) bei karių palaikai, kas reiškia, kad betoninė skulptūra nėra saugotina.

Kiti betoniniai sovietų okupacijos reliktai, t. y. paminklai Seredžiuje, Raudonėje, Viešvilėje, bei akmeniniai Jurbarkų ir Smalininkų seniūnijoje, į sprendimo projektą buvo įtraukti tarybos Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto siūlymu, argumentuojant rajono biudžeto lėšų taupymu.

Ginčų, diskusijų svarstant šį klausimą rajono tarybos komitetuose bei pačiame rugsėjo 29 dienos posėdyje nekilo. Pritarta siūlymui demontuoti sutrupinant į gabalus, prieš tai pasidomėjus, kokie bus likvidavimo finansiniai kaštai; kaip su panašiais paminklais elgėsi kiti rajonai. Pasak Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, demontavimo kaštai neturėtų būti dideli. Administracijos direktoriaus Raimundo Basčio teigimu, tai planuojama padaryti iš rajono savivaldybės administracijos išlaidų.

Anot rajono paminklotvarkininko Mariaus Jakelaičio, pristačiusio šį klausimą tarybai, Kultūros paveldo departamentas dėl panašių paminklų rekomendavęs pirmiausiai kreiptis į vietinius muziejus, pasiūlyti Grūto parką, o nepavykus – patiems spręsti betoninių paminklų likimą. Šalies savivaldybės šių sovietinių reliktų atsikratė įvairiai – vienos, tokios kaip Šakiai, betonines skulptūras sunaikino vietoje, kitose savivaldybėse metalo konstrukcijų paminklai išvežti į metalo laužyną. Kai kuriose savivaldybėse tokie betoniniai kariai glaudžiasi komunalinių ūkių sandėliuose.

Jurbarko rajono tarybos nariai pritarė administracijos siūlymui demontuoti visus minėtis sovietinius paminklus, juos sutrupinant į gabalus. Tokia buvo politinė valia.

Jurbarkiečiai socialiniuose tinkluose šį rajono politikų sprendimą įvertino panašiai – vieni pasidžiaugė, kad „pagaliau“ priimtas šis sprendimas; kiti priekaištavo rajono vadovams ir tarybai, kad šie taip ilgai, kai tuo tarpu kitose savivaldybėse tie paminklai jau seniai pašalinti.