Jurbarke atsiras defibriliatoriai, padėsiantys gelbėti gyvybes
Jurbarko kultūros centro fojė vasario 19-21 dienomis „UAB „Krizių tyrimų centras“ vykdo nemokamus mokymus, kaip teikti pirmąją pagalbą staigios mirties ištiktam žmogui, užspringus ar esant ūmiems širdies ir kraujagyslių susirgimams bei traumoms, taip pat naudoti išorinį automatinį defibriliatorių ir stabdyti kraujavimą turniketu. Mokymams pasibaigus defibriliatoriai bus įrengti tam tikrose Jurbarko miesto vietose. Kur tiksliai, priklausys nuo to, kokių tikslinių grupių atstovai susirinks mokymuose. Antradienio rytmetį, pirmąją mokymų dieną, į mokymus susirinko Jurbarko savivaldybės administracijos specialistai.
Tokią galimybę suteiks ES lėšomis finansuojamas projektas „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“. Projekto iniciatorius – Sveikatos apsaugos ministerija, vykdytojas – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.Projektu siekiama padidinti tikslinių grupių asmenų sveikatos raštingumo lygį.
Šis projektas įgyvendinamas savivaldybėse, kur kraujotakos sistemos ligų ir išorinių mirties priežasčių rodikliai viršija bendrą Lietuvos rodiklį: Lazdijų r., Raseinių r., Jonavos r., Vilkaviškio r., Rokiškio r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Jurbarko r., Radviliškio r., Pagėgių, Molėtų r., Šalčininkų r., Vilniaus r., Ukmergės r., Šilutės r., Kupiškio r., Rietavo, Telšių r., Ignalinos r., Zarasų r., Prienų r., Elektrėnų, Alytus r., Kelmės r., Kalvarijų, Kazlų Rūdos, Pasvalio r., Širvintų r., Anykščių r., Trakų r., Šakių r., Kėdainių r., Varėnos r., Kaišiadorių r.
Ankstyva defibriliacija gali išsaugoti gyvybę
Projekte numatomų mokymų svarbą pagrindžia nerimą kelianti vien miokardo infarktų statistika. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių, jo nulemtų priešlaikinių mirčių pasitaiko jau nuo 25 metų amžiaus, 45–49 metų amžiaus grupėje 100 000 gyventojų tenka 19 mirčių per metus. 2017 m. nuo šio susirgimo mirė 1 145 asmenys: 562 vyrai ir 583 moterys.
Skandinavijos šalyse net 85–95 proc. gyventojų moka suteikti pirmąją pagalbą, o situaciją Lietuvoje galima vertinti kritiškai. Skubios pagalbos tarnybos ne visada gali pasiekti klinikinę mirtį patyrusį žmogų per kritines 6–7 minutes. Atsitiktinio praeivio atliktas pradinis gaivinimas padidina išgyvenimo tikimybę 2–3 kartus. Europos Tarybos gaivinimo gairėse rekomenduojama naudoti automatinį išorinį defibriliatorių – ankstyva defibriliacija gali išsaugoti gyvybę daugeliui žmonių, patyrusių širdies sustojimą. Defibriliatoriumi nesudėtinga naudotis, nes paprastos balso instrukcijos vadovauja naudotojui per visą defibriliacijos procesą.
Projekto metu mokymus baigę 6000 Lietuvos gyventojų ir vėlesniame etape savanoriai bus prijungti prie bendro tinklo ir per specialias mobiliąsias programėles gaus informaciją apie netoliese nutikusią nelaimę. Taigi jie pirmieji nuskubės į nelaimės vietą ir suteiks pirmąją pagalbą, o esant galimybei panaudos ir arčiausiai nelaimės vietos esantį defibriliatorių. Kiekvienas defibriliatorius bus sujungtas su GMPS ir automatiškai perduos iškvietimo signalą medikams. Efektyviai veikianti sistema leis pradėti žmogų gaivinti per minimalų galimą laikotarpį iki atvykstant profesionaliems medikams.
Šiuo metu defibriliatorius turi keletas prekybos centrų, oro uostai, pavienės įmonės. Tačiau ne visi jie yra sujungti su GMPS, jų buvimo vieta dažnai neskelbiama viešai. Įgyvendinus šį projektą būtų sukurta efektyvi ir veiksminga sistema.
Mes palaikom Jurbarko Kari pirmyn vyruciai nekreipkit demesio I negatyvias nuomones galvokit tik api...
Taip kuriama istorija: „Jurbarkas-Karys“ žais NKL pusfinalyje