Juodi kaminų dūmai tamsina kaimynų gyvenimą

Prasidėjus kūrenimo sezonui sulaukėme skaitytojų nusiskundimų dėl iš kaminų kylančių tamsių tirštų dūmų, dėl kurių jie patiria nepatogumų: negali mėgautis tyru oru, priversti kambariuose užverti langus, dažnai skauda galvą, pajuosta lauke padžiauti skalbiniai ir pan. Tokiais atvejais domisi aplinkosaugininkai, kurie rengia specialias akcijas ir ieško pažeidėjų, šildymo sezonu deginančių įvairias atliekas: dažytus, impregnuotus, laminuotus baldus, drabužius, avalynę ir t.t. Pasirodo, ne visada, kai dūmas yra įtartinai tamsus ir tirštas, yra užfiksuojami pažeidimai. Kartais „šposą“ krečia nesureguliuotas ar netinkamas šildymo katilas, šlapia mediena ar anglys, ir aplinkosaugininkams nėra priežasties už ką nubausti. O jei mažo galingumo katilas – ir tikrinti neprivalo.

„Vakare išėjęs pasivaikščioti, grįžtu pasmirdęs dūmais, prie kai kurių namų trūksta oro, graužia gerklę, akis“, – pasakoja į redakciją užsukęs Jurbarko pakraštyje daugiabučių ir individualių namų, turinčių autonominį šildymą, kvartale gyvenantis vyriškis. „Atvažiuokite pažiūrėti, kokie dūmai kyla iš seniūnijos kamino ir kokiu oru esame priversti kvėpuoti“, – kviečia kitas, jau Raudonės seniūnijos gyventojas. Rytais, kai seniūnija pakuria katilą, dūmas verčiasi toks, kad arčiausiai gyvenantys negali tverti net patalpose. Sako, šį kūrenimo sezoną tikėjęsis pokyčių, nes seniūnija įsigijo naują katilą, tačiau spalio mėnesį atvėsus orams ir pradėjus šildymo sezoną, iš kamino kilo tokie pat tamsūs dūmai, kaip ir prieš katilo pakeitimą. Raudonės seniūnijos gyventojas sako ne kartą apie tai informavęs seniūną, bet šis problemos iki šiol neišsprendė: nors katilą vasarą pakeitė, bet kuro rūšies – ne, tad dūmai ir toliau verčiasi juodais debesimis.

Jurbarko r. savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Večerskas, paklaustas apie rajono biudžetinių įstaigų šildymo įrangos būklę, sako, kad ši pakankamai gera. Daugumoje įstaigų, kurios pačios eksploatuoja šildymo katilus, jie yra pakeisti našesniais, mažiau aplinką teršiančiais ir ekonomiškesniais katilais.„Kalbant apie kuro rūšis, kurios naudojamos šilumai gaminti, labiausiai vyrauja malkinė mediena, medienos granulės ir biokuras. Dauguma katilinių yra kūrenamos būtent šiomis kuro rūšimis. Rajone taip pat keletas įstaigų šildomos deginant dujas, likusios ir kelios pavienės anglimi kūrenamos katilinės. Dažniausiai pasirinkimą įsigyjant vieną ar kitą kuro rūšį apsprendžia esami katilinių pajėgumai, taip pat ir kuro kaina. Įstaigos šiuo atveju pačios priima sprendimus dėl kuro įsigijimo“, – paaiškina specialistas.

Visą straipsnį skaitykite naujausiame „Mūsų laiko“ numeryje (2019 10 25).