Įžūlios varnos niokoja derlių

Redakcija gavo skaitytojos laišką, kuriame prašoma patarti, kaip kovoti su kieme ir darže šeimininkaujančiomis varnomis.

„Sodyboje, kurioje gyvename jau dešimt metų, šiemet ypač suįžūlėjo varnos. Pavasarį jos puolė braškes, tad teko jas kasdien saugoti. Po to atėjo vyšnių eilė. Pirmą kartą taip gausiai užderėjo ant neseniai pasodinto medelio – ir še tau, po nakties neliko nė vienos. Prieš savaitę nurijo visus bepradedančius nokti obuoliukus ir kriaušes. Lyg dar ir to būtų negana – pradėjo kapoti moliūgus. Varnos kiekvieną rytą, kai niekas nemato, įlenda į vištų aptvarą ir lesa jų maistą. Kliūva ir katei su kačiukais – vos tik įdedame joms ėdalo, varnos jį kaip mat atima, jeigu nueiname į šalį. Tokio įžūlumo dar neteko iki šiol patirti. Patarkite, ką daryti“. 

Šį klausimą redakcija pateikė Selemonui Paltanavičiui, Lietuvos prozininkui gamtininkui, fotografui, aplinkosaugininkui, radijo laidų vedėjui.

 VARNINIAI PAUKŠČIAI STEBINA SAVO IŠRADINGUMU

Varninių paukščių šeima, kurioje pasaulyje yra apie 120 rūšių, o Lietuvoje – 9 (įprastos 7), pasižymi ypatinga vieta kitų paukščių tarpe. Daugelis šios šeimos atstovų yra išradingi, labai pastabūs, todėl ne be reikalo Profesorius Tadas Ivanauskas juos vadino už papūgas aukštesnės psichikos paukščiais.

Varniniai paukščiai minta mišriu maistu, todėl ši savybė užtikrina jų išlikimą gyvenant sėsliai net ir pakankamai atšiauriose sąlygose. Lietuvoje gyvenančios varninių paukščių rūšys gali migruoti, nors dėl kai kurių žmogaus sukurtų sąlygų vis dažniau pasirenka sėslų gyvenimo būdą. Svarbiausias  reikalavimas – maisto gausa, tad gyvenimas prie sąvartynų, miestuose, gyvenvietėse varniniams paukščiams užtikrina saugią ir sočią būtį. Ne be reikalo varniniai paukščiai vadinami buitinės netvarkos rodikliu: kur tvarkos trūksta, ten šių paukščių gausa daug sykių viršija natūralų kiekį. Žinoma, tada, kai atsiranda kito lesalo, kai prisirpsta vaisiai, noksta uogos, o rudeniop gelsta moliūgai, cukinijos, varniniai paukščiai (ypač pilkosios varnos, kovai, kai kada – net kuosos ir šarkos) lesa juos. Neretai tokia jų veikla labiau panaši į  vaisių bei daržovių gadinimą, nes prakapojamos daržovės netinka žmonių maistui, į jas įsimeta puvinys ar kitas gedimas. Ką daryti, kaip elgtis?

Pilkoji varna ir kovas – medžiojamos rūšys (medžioklės sezonas nuo liepos 1 d. iki kovo  1 d.), tad medžiotojai gali įkyriai gadinančius daržoves paukščius medžioti ar bent gąsdinti. Susidūrę su medžiotojais, varniniai paukščiai iš karto tampa baikštūs ir atsargūs. Taip pat galima naudoti įvairias baidykles, plevėsuojančias polietileno juostas ir tinklą. Polietileno juostas galima ištempti virš lauke geltonuojančių moliūgų, toks įtaisas primins spąstus, kurių šie paukščiai ypač bijo ir vengia. Kaime moliūgus gali saugoti šuo, tačiau ne visos varnos jo bijo. Varniniai paukščiai labai vengia bet ko, kas yra neįprasta, kas gali judėti, nes tai gali būti spąstai!

Kai kas siūlo greta pakabinti nušautą varną... Šiaip jau pats siūlymas yra toks barbariškas, kad apie jį plačiau kalbėti net nereikėtų. Tačiau iš karto turiu pasakyti: toks „metodas“ yra visai neveiksmingas, nes negyvame paukštyje varnos neįžvelgia jokios grėsmės ir perspėjimo. Tai mes, žmonės, taip blogai galvojame apie šiuos paukščius, o jie yra kur kas gudresni. Todėl nedarykime to ir nepasirodykime prieš kaimynus esantys nekultūringi. Kitaip panašaus vaizdinio pavadinti negalima.