Iš paskaitos sugrįžus: vaikų ydos – jų tėvų klaidos

Žinojimas išlaisvina, padeda geriau pažinti save, aiškiai įvardinti savo ir vaikų problemas, įsivertinti save kaip tėvus. Ypač tai svarbu auginantiems paauglius, kurie jau žengia pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų gyvenimą – su visomis iš to išplaukiančiomis rizikomis ir pasekmėmis. Tėvystės universitetų nėra, tad labai praverčia paskaitos, kuriose galima sužinoti, kas yra svarbu paaugliams, kaip jie jaučiasi, kokį pasaulį mato bei tuo pačiu pasitikrinti, kiek mes, tėvai, apie juos žinome ir, svarbiausia, ar geri tėvai esame ar buvome. Tokią galimybę turėjo jurbarkiečiai, auginantys paauglius, geras tris šeštadienio, gegužės 14 dienos, valandas praleidę nemokamoje paskaitoje apie lytiškumo ugdymą bei paauglystę. Šią nemokamą paskaitą organizavo Jurbarko visuomenės sveikatos biuro komanda, pakvietusi į Jurbarką jaunus, kvalifikuotus specialistus, patyrusius lektorius: apie paauglystės iššūkius, rizikas, problemas pasakojo lektorius Martynas Asakavičius, akušerė lektorė Goda Šedvilaitė-Intė ir medicinos bei socialinių mokslų daktarė Nijolė Liobikienė.

Susirinkusieji tėveliai, tarp kurių didžioji dauguma buvo mamos, išgirdo tai, kas paprastai pasakojama paaugliams mokyklose – tokios paskaitos organizuojamos visoje Lietuvoje. Paaugliai sužino ne tik apie savo besikeičiančio kūno fiziologiją, lytinio gyvenimo rizikas, bet ir išmoksta įvertinti savo psichologinę bei emocinę sveikatą, kas didžiąja dalimi priklauso nuo tėvų. Būtent gimdytojai yra tas saugumo garantas, tie svarbiausi kertiniai akmenys, padedantys savo vaikams išlaikyti pusiausvyrą ir klojantys pamatus į sėkmingą gyvenimą. Apgailestaujama, kad dažnai nutinka ir taip, kad tėvai ne tik nepadeda savo vaikams, bet dar ir pakenkia, žaloja, turint omeny įvairias prievartos formas.

Dabartiniams paaugliams atvirai ir konkrečiai pasakojama ir jie jau žino, kada merginoms prasideda ir baigiasi vaisingumas, ką reikia žinoti vaikinams apie anksti pradedamo lytinio gyvenimo rizikas – pabrėžiant, kad yra įvairiausių apsisaugojimo priemonių, bet visada išlieka tikimybė pastoti. Kartu su lektoriais aptariama, kada užsimezga žmogaus gyvybė, kada susiformuoja visi naujos gyvybės vidaus organai. Supažindinama ir su lytiškai plintančiomis ligomis, ką svarbu žinoti ir suaugusiems, paauglių tėvams – kad būtų išvengta gimdos kaklelio vėžio, reikia profilaktiškai pasitikrinti. Aptariamos ir abortų pasekmės – anot ekspertų, tai anksčiau ar vėliau neišvengiamai sugrįžta neigiamomis psichologinėmis pasekmėmis.

Patyčių priežastys – šeimoje

Plačiai aptartas ir patyčių klausimas. Pasirodo, dažniausiai tai yra menkos vaiko savivertės išdava, kuomet susikaupusias negatyvias mintis, emocijas atsineša į mokyklą, gatvę, socialines medijas. Anot lektorių, patyčių priežasčių taip pat reikia ieškoti vaiko šeimoje. Paaiškėjo, kad daugėja paauglių, kurių tėvai gyvena atskirai – tendencija, kad tokių išsiskyrusių šeimų daugėja, kas išmuša vaikams pagrindą iš po kojų. Mama ir tėtis yra du kertiniai akmenys, kurie ir padeda vaikui išlaikyti pusiausvyrą visomis prasmėmis. Patyčios yra skaudulys. Įvairios apklausos rodo, kad didžioji dauguma paauglių yra bent kartą patyrę stiprias patyčias, tuo pačiu pripažindami, kad bent kartą ir patys yra tyčiojęsi iš kitų. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis paauglių patyčias patiria būtent mokykloje, kuomet smurtauja kiti vaikai. Antroje vietoje nurodomas smurtas, patiriamas iš mokyklos administracijos, mokytojų, gatvėje. Konstatuojama, kad gana nemažas procentas paauglių nurodo patyčias patiriantys iš savo tėvų. Aukos tampa smurtautojais, sako ekspertai lektoriai, primindami, kad prie paauglio elgesio gali prisidėti ir aplinka, socialiniai tinklai. 

Nuo tėčio priklauso ir dukros ateitis

Menkas savęs vertinimas yra problema – ateinama su tuo į paauglystę. Paprašyti tyliai save įvertinti balų sistemoje nuo 0 iki 10, dauguma paauglių sau parašo šešetą – merginos dažniausiai nepatenkintos savo išvaizda, o vaikinai – elgesiu. Tokia menka savivertė nėra gerai, bet yra išeitis. Mokslininkai kartoja paprastą tiesą, kurią reikia žinoti tėvams – vaikus reikia mylėti besąlygiška meile, be jokių sąlygų, kad „aš tavimi rūpinuosi, ir tu turi priimti mano sąlygas“. Vaikas turi jausti, kad jis yra mylimas ne už kažką. Rūpintis vaiku, domėtis, kaip jam sekasi. Jei nepavyko užmegzti to ryšio, visada galima bandyti savo klaidas ištaisyti – užtenka gero žodžio, apsikabinimo.

Ir dar svarbu prisiminti, kad tėčiai yra labai svarbūs ne tik berniukams, bet ir mergaitėms. Berniukai iš tėčių mokosi ryžtingumo, rūpestingumo, nebijoti priimti sprendimus, suklysti, nes tėtis visada padės. Mergaitėms reikia tėčio dėmesio, rūpesčio, kad jos galėtų pasitikėti vyrais, kad nereikėtų to dėmesio ieškoti ir dažnai nusivilti jau suaugus. Ryšio su tėčiais trūksta. Lektoriai, lankydamiesi mokyklose ir bendraudami su paaugliais pastebi, kad didžioji dauguma paauglių, jei ir yra užmezgę glaudesnį ryšį, tai greičiausiai su mama. Tėčiai vaikų auklėjime dažnai lieka nuošaly.

Lektorių patarimas vienas – niekada neabejoti vaikų meile, o vaikai visada turi žinoti ir jausti, kad jūs esate tie, kurie visada išties pagalbos ranką. Taigi reikia tik vieno – besąlygiškos meilės.