Hidrologinė sausra – jau nacionaliniu mastu

Lietuvoje nuo liepos 2 dienos skelbiama hidrologinė sausra. Toks upių nusekimas yra kelerius metus iš eilės trukusių meteorologinių sąlygų pasekmė.

2019 metai prasidėjo esant žemam vandens lygiui Lietuvos teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Žiemos periodu vandens atsargos sniege buvo itin mažos, orai sąlygojo didelius sniego tirpsmo vandens nuostolius, todėl po žiemos dirvos prisotinimas vandeniu buvo nedidelis. Vandens lygis yra smarkiai kritęs ir dėl nusekusių gruntinių vandenų. Jau nuo pavasario hidrologinė situacija yra bloga, daug kur krinta ir ežerų lygis, kuris yra žymiai stabilesnis nei upių. Esant karštiems orams vis daugiau vandens telkinių nusenka žemiau žemiausio vidutinio daugiamečio vandens lygio. Žemiau šio lygio šiuo metu yra 28 iš 48 vandens matavimo stočių.  Tokiu atveju, kai daugiau nei pusėje VMS stebima lokalaus pobūdžio hidrologinė sausra, šis pavojingas reiškinys skelbiamas ir nacionaliniu mastu. Dėl sausų ir šiltų orų kol kas labiausiai nukentėjo Šešuvio upė ties Skirgailais, Sanžilės kanalas ties Bernatoniais, Nemunas ties Panemune ir Neris ties Jonava. Šiose VMS vandens lygis nusekęs 20-30 cm žemiau žemiausios vidutinės daugiametės reikšmės. Tiesa, prasta situacija fiksuojama visoje Neries ir Nemuno upėse (ties LHMT prižiūrimomis stotimis). Didžiųjų upių hidrologinis režimas labiausiai sureagavo į besitęsiančias sausringas sąlygas, mat jas šiuo laikotarpiu mažai maitina įtekantys intakai. Dar 8 upių VMS fiksuojamas vandens lygis artėja prie žemiausio vidutinio daugiamečio lygio ir trūksta mažiau nei 10 cm nusekimo, kad jose taip pat atsispindėtų hidrologinė sausra.  Gamtosauginis debitas nuo birželio 28 d. išlieka Nemune ties Druskininkais, nuo birželio 26 d. Šešuvyje ties Skirgailais, Ūloje ties Zervynomis ir Mituvoje ties Žindaičiais, nuo birželio 25 d. Nevėžyje ties Babtais. Netoli gamtosauginio vandens debito yra Lėvens ir Šventosios upės. Esant žemam vandens lygiui temperatūra vandens telkiniuose yra aukštesnė, todėl vanduo blogiau pasipildo deguonimi (deguonis geriau tirpsta esant žemesnei temperatūrai). O deguonies trūkumas vandenyje sukelia grėsmę vandens gyvūnų gyvavimui. Iškritę krituliai paskutinėmis birželio dienomis vandens lygiui upėse reikšmingos įtakos neturėjo, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė. Daugiausiai nuseko didžiausios mūsų upės – Nemunas ir Neris, prasidedančios Baltarusijoje, kurioje šią vasarą taip pat dominuoja sausringi orai.  Artimiausiu laiku numatomi vėsesni, su trumpais lietumis orai. Ilgesnio ir gausesnio lietaus laukiama penktadienį ir šeštadienį, bet kol kas upėms ir ežerams tai didelės įtakos neturės, vandens lygis keisis nežymiai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.