Gyvūnų gerovė ar verslas? Jurbarkiečių išrinktas Seimo narys palaiko verslininkus

Ketvirtadienį Seime vykusio lemiamo balsavimo metu parlamentarai pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo Lietuvoje. 

Už siūlymą drausti auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio balsavo 68 Seimo nariai, 25 – prieš, dar 15 susilaikė. Dabar kailinių žvėrelių likimą spręs Prezidentas Gitanas Nausėda.

Naikinamų fermų savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau dėl jų dydžio verslas reiškia priekaištus.

Sveikina gyvūnų teisių gynėjai

„Šis Seimo sprendimas – istorinis. Nuo šiol galime drąsiai sakyti, kad Lietuva yra šalis, kurioje gyvūnas vertas daugiau nei keli eurai, gauti iš jo kailio. Visa tai – žmonių, kuriems rūpi kenčiantys gyvūnai, nuopelnas. Per devynis metus, kol buvo siekiama kailių fermų Lietuvoje draudimo, dešimtys tūkstančių žmonių ėmėsi veiksmų, kad tai įvyktų. Šiandien Seimo nariai nebegalėjo to ignoruoti“, – sako gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Visgi, ji pažymi, jog kailių fermų draudimas finišo dar nepasiekė. Įstatymui turi pritarti prezidentas.

„Kailių fermose kenčiančių gyvūnų likimas šiuo metu prezidento rankose. Kiekvienas norintis, kad įstatymas būtų kuo greičiau pasirašytas, gali imtis veiksmų – parašyti prezidentui laišką, kad jis, kaip ir Seimo nariai, išgirstų aiškiai visuomenės siunčiamą žinutę – Lietuvoje kailių fermų nebus“, – komentuoja G. Vaitkevičiūtė.

Gyventojai pritaria

Politologė Ainė Ramonaitė mano, jog prezidentas turėtų pasirašyti įstatymą, nes jo nuostatoms pritaria didžioji dauguma Lietuvos gyventojų.

„Parlamentarai balsavo atsižvelgdami į savo elektorato nuomonę, tad prezidentas tikrai neturėtų šio įstatymo vetuoti. Rugpjūčio mėnesį tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, jog kailinių žvėrelių fermų draudimui pritaria didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gaunamų pajamų ar rinkiminių preferencijų. Klausimas buvo formuluotas taip, kad gyventojai galėtų įvertinti abiejų pusių – fermų priešininkų ir jų šalininkų – argumentus. Tačiau juos įvertinę, absoliuti dauguma gyventojų (55 proc. visų suaugusiųjų) pasirinko atsakymą „reikėtų drausti“ ir tik 29 proc. sutiko, kad tokias fermas reikia leisti. Tai akivaizdus ženklas prezidentui“, – teigia A. Ramonaitė.

Kailių fermų draudimą per artimiausias 10 dienų turi pasirašyti prezidentas G. Nausėda. Jam pasirašius šį įstatymo projektą, kailių fermų draudimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., o besiverčiantiems šia veikla numatomas pereinamasis laikotarpis ir kompensacijos. Dabar vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalėtų būti uždaromi iki 2027 m. sausio 1 d.

Jurbarkiečių išrinktas Seimo narys balsavo prieš

Už įstatymo priėmimą balsavo 35 Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, 10 – Laisvės frakcijos, po 6 – Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų, 5 – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, po 2 – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Mišrios Seimo narių grupės bei 1 – Darbo partijos atstovas. Prieš pasisakė 8 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, po 4 – Mišrios Seimo narių grupės ir TS-LKD, po 3 – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, 2 – Darbo partijos ir 1 – socialdemokratų atstovas. Susilaikė 15 Seimo narių: 1 – Darbo partijos, 5 – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, 4 – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 3 – Mišrios Seimo narių grupės ir 2 – TS-LKD atstovai.

Tarp prieš šį įstatymą balsavusių Liberalų sąjūdžio frakcijos narių – ir Karšuvos apygardoje, kuriai priklauso Jurbarko rajonas, išrinktas Seimo narys Ričardas Juška. Paklaustas apie savo apsisprendimo motyvus Seimo narys teigė, kad jis pirmiausia galvoja apie verslininkus ir žvėrelių fermose dirbančius darbuotojus. Anot Seimo nario, kol kas nėra nuostolių kailių fermų savininkams kompensavimo mechanizmo, o tai, kas siūloma – labai mažai. Keli eurai nepadengs kailių fermų savininkų patirtų išlaidų. R. Juškos nuomone, kompensavimo mechanizmas turėtų būti toks, kad patiems žvėrelių augintojams apsimokėtų fermas uždaryti. Kaip pavyzdys būdų Danija, kur už vieną gyvūną mokama 470 Eur. Be to, pasak Seimo nario, tokio įstatymo vykdymą ir kompensacijų mokėjimą palikti kitai Seimo kadencijai ir naujai Vyriausybei – nesąžininga.

Kompensacijos augintojams

Į plenarinio posėdžio darbotvarkę kailinių žvėrelių fermų naikinimo klausimas buvo įtrauktas, nes Europos Komisijai notifikavo pataisas, kurioms Seimas po svarstymo jau yra pritaręs birželį. 

Kailinių žvėrelių fermų draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024–2026 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka sieks 3 Eur už gyvūną, antrais – 2 Eur, o paskutiniais metais – 1 Eur.

Valstybė taip pat kompensuos išeitines išmokas darbuotojams bei padengs statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas. 

Pernai Lietuvoje kailinių žvėrelių buvo išauginta apie 1 mln., o šiemet – apie 700 000–800 000. Lietuvoje veikia beveik 40 kailinių žvėrelių fermų.

Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.