Gražiausią šunį augina Jurbarko krašte apsigyvenusi dresuotoja

Jurbarko krašto šventėje greta daugybės renginių vyko ir jau tradiciniu tapęs keturkojų augintinių konkursas „Gražiausias Jurbarko krašto šuo 2019“. Jurbarkiečiai čia galėjo registruoti ir grynaveislius, ir mišrūnus keturkojus. Šiemet  užregistruota virš 20 šunų, kuriais vedini jurbarkiečiai dovanojo pramogą smalsiam žiūrovų būriui. Mažiausias šuniukas, sudalyvavęs konkurse ir sulaukęs daugiausiai susižavėjimo ovacijų – jorkšyro terjeras Leti, didžiausias – Česapyko įlankos retriveris Roso, seniausias (veteranas) – mišrūnė Dora. Mažoji jorkšyrė Leti dar gavo ir madingiausio šuns apdovanojimą. Talentingiausių tarpe sužibėjo labradoras Odis. Trečioji vieta skirta vengrų vižlui, o antroji – mišrūnui. Pagrindinis „Gražiausias Jurbarko krašto šuo 2019“ apdovanojimas atiteko saliukio veislės gražuoliui Asirui. 

Pastarojo šeimininkė – prieš pusmetį Jurbarko krašte apsigyvenusi kaunietė, šunų dresuotoja Jurgita Kairelytė. Jurbarke ji ketina įgyvendinti savo svajonę – atidaryti dresūros mokyklėlę jurbarkiečių keturkojams augintiniams.

Su augintiniais – į Pilies kaimą

Gražiausio šunelio savininkė Jurgita kilusi iš Kauno. Į Jurbarko rajoną ji atsikraustė vos prieš pusmetį dėl čia turimo darbo. „Dirbu su miško ūkiu susijusioje įmonėje, tačiau didžiausias mano hobis yra, lengva atspėti, šunys“, – šypsosi Jurgita, kaip pati sako, visą gyvenimą praleidusi tarp gyvūnų, šunų, kačių. Prieš daugiau nei 10 metų šeima jai padovanojo ilgai lauktą pirmąjį augintinį – Deiną, auksaspalvių retriverių veislės kalytę. Nuo tada jos gyvenime atsirado parodos, dresūros, kaniterapija (gydymas emocijomis, kurias suteikia specialiai paruoštas šuo). „Su šunimis lankydavomės senelių namuose, vaikų namuose, ligoninėse ir bandėme suteikti teigiamų emocijų žmonėms. Tas jausmas, kai žmonių veiduose atsiranda šypsena pamačius šunį, neįkainojamas, bei terapijos nauda iš karto pasimato“, – pasakoja apie savo hobi Jurgita, praktikuojanti ir taip vadinamą „agility“ sportą, kai šuo turi įveikti kliūčių ruožą šeimininko valdomas tik kūno kalba ir žodinėmis komandomis. „Pati užsiimu šunų dresūra, pristatinėju šunis parodose, turiu labai įvairių mokinukų – nuo mažųjų, prancūzų buldogų, kavalieriaus Karolio spanielių iki didesnių ryzenčnaucerių, baltųjų šveicarų aviganių. Su šunimis lankomės daugelyje užsienio parodų“, – sako „Mūsų laiko“ pašnekovė, pasidžiaugdama ir savo augintiniais, kurių su Jurbarko krašto šventėje laurus nuskynusiu Asiriu, turi keturis. Šalia saliukio auga trys auksaspalviai retriveriai: Deina, Myra ir Gnara.„Asiris labiausiai parodose pasižymėjęs mano augintinis, šiuo metu jis yra Lietuvos, Latvijos, Estijos Baltijos ir Rusijos jaunimo čempionas bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos čempionas. Tačiau jis ne tik gražus, bet ir sportuojantis. Užsiimame „lure coursing“ sportu (jauko persekiojimo), kuomet specialus jaukas, „stop“ juostų ryšulėlis, tempiamas trąsa ir imituojama kiškio medžiokė. Šiuo metu jis yra Lietuvos ir Latvijos šio sporto čempionas, o šiais metais buvom deleguoti ir dalyvavome Europos jauko persekiojimo čempionate Estijoje“, – pasakoja Jurgita. Asiris taip pat buvo atrinktas tarp 16 gražiausių Lietuvos šunų bei dalyvavo Lietuvos Kinologų draugijos rengiamame čempionų čempionate.

Dresuoja ir ruošia parodoms

Persikėlusi į Jurbarką Jurgita pradėjo rengti dresūros pamokėles privačiai, ruošti šunelius parodoms. „Atvykusi pastebėjau, kad Jurbarke nėra dresūros mokyklėlių ir mažai kas užsiima dresūra, tad nusprendžiau pasiūlyti savo paslaugas. Ateities planuose turiu idėjų vakarais rengti bendro paklusnumo grupes, dirbti su probleminiais šunimis. Dresūra skirta ne šunims, o šeimininkams, kad jie išmoktų tinkamai skaityti šuns kūno kalbą, jį valdyti. Tai teigiamomis emocijos paremtas dresūros modelis, kuomet jokios fizinės bausmės nenaudojamos, o šuo nori dirbti dėl jūsų siūlomo skanėsto, žaislo ar pagyrimo“, – sako pašnekovė, paatviraudama apie planus atidaryti dresūros mokyklėlę „Auksiukas“. Kol kas šis projektas tik idėja, bet po truputėlį, entuziastingų žmonių pagalba, virsta realybe. Jurgita jau ieško patalų, o kol kas, kol šilta, dresuoja augintinius lauke. Jei kam reikėtų patarimų dresūros klausimais, ji mielai padės, tereikia parašyti į feisbuką asmenine žinute.

„Mūsų laiko“ inf.