Finansiniai sukčiai nesnaudžia. Kaip atpažinti naujas apgavystės schemas

Finansinių apgavysčių mastas nemažėja, o policijos suvestinės rodo, kad žmonės, patikėję sukčių gąsdinimais ar pažadais, neretai praranda viso gyvenimo santaupas. Finansiniai sukčiai išmano ir psichologiją, ir rinkodarą, įspėja bankininkai ir psichologai, ir pataria, kaip atpažinti naujas apgavystės schemas ir neprarasti tūkstančių eurų.

Apgavysčių nemažėja

Nors žiniasklaidoje nuolatos mirga informacija ir patarimai, kaip išvengti sukčių atakų, policijos suvestinių duomenys rodo, kad šios žinios pasiekia toli gražu ne visus gyventojus. „Gautas pranešimas, kad telefonu paskambinęs vyras, prisistatęs banko darbuotoju, apgaulės būdu išviliojo 10 000 eurų“; „nenustatyti asmenys, prisistatę banko darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 12 700 eurų“; „nepažįstami asmenys įtikino investuoti į internetinę investavimo platformą ir apgaulės būdu išviliojo apie 53 000 eurų“; „apgaulės būdu išviliojo 10 000 eurų“; „nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu išviliojo 20 743 eurus“; „į mobilaus ryšio telefoną paskambino asmuo, kuris apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus bei iš banko sąskaitos pasisavino apie 15 000 eurų“; „paskambino nepažįstami asmenys, kurie prisistatę „Google“ ir „Luminor“ banko darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 32 157 eurus“; „nepažįstami asmenys įtikino investuoti į internetinę investavimo platformą ir apgaulės būdu išviliojo 20 000 eurų“, – tai tik maždaug dviejų savaičių policijos suvestinėse skelbiami pranešimai.

Naudojasi ir Ukrainos situacija

Finansų įstaigų klientai pastaruoju metu susiduria ir su naujais sukčiavimo būdais, dėl kurių apgavikai pasisavina tūkstančius eurų, įtikindami žmones pasiimti vartojimo paskolas, o pinigus atiduoti jiems, rašoma pranešime spaudai.

„General Financing banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovė Zita Radzevičiūtė pastebi, kad dauguma į banką besikreipusių apgautų žmonių istorijų prasideda panašiai: sulaukiama skambučio, dažniausiai rusų kalba, skambinantysis apsimeta „Google“ ar kitos žinomos kompanijos darbuotoju ir įspėja apie esą pastebėtus įtartinus prisijungimus prie kliento paskyros.

„Pirmiausia žmogus įtikinamas, kad jo banko sąskaita užblokuota, tuomet sulaukia skambučio, apsimetant banko darbuotoju, ir yra prašomas patvirtinti prisijungimą prie elektroninės bankininkystės. Sukčius įtikina žmogų, kad yra sukurta nauja sąskaita vietoje užblokuotosios, ir kad kredito įstaigose jau sudarytos vartojimo paskolos sutartys, pagal kurias į naują sąskaitą bus pervesti pinigai. Taip pat žmogus yra apmokomas, ką turėtų sakyti paskambinęs į kredito įstaigas, kaip atsakyti į klausimus, kad nesukeltų jokio įtarimo“, – pasakoja Z. Radzevičiūtė.

Jos teigimu, su žmogumi, linkusiu į kontaktą, sukčiai dirba ne vieną ir ne dvi dienas, kol įgyja pasitikėjimą. Kartais auka skambučiais atakuojama beveik savaitę. Apgavikai net sugeba įtikinti atiduoti atvažiavusiam „kurjeriui“ ne tik debetinę, bet ir kreditinę banko kortelę. Nukentėję žmonės pasakoja nesuprantantys, ką su jais padarė ir kaip „užhipnotizavo“, nes visi kilę įtarimai atrodė logiškai paaiškinami.

„Kadangi dauguma sukčių skambučių būna rusų kalba, vienam nukentėjusiajam kilo įtarimas. Tačiau apgavikas apsimetė, kad jis esą atvažiavęs iš Ukrainos ir lietuviškai nemoka. Lietuvoje yra daug iš Ukrainos atvykusių ir dirbančių žmonių, tad toks atsakymas nepasirodė įtartinas“, – kalba Z. Radzevičiūtė.

Apgavikai naudoja FOMO efektą

Psichologė Monika Kuzminskaitė sako, kad įvairiose sukčiavimo schemose labai dažnai naudojami keli elementai – skubos jausmas, nerimo jausmo skatinimas ir baimė praleisti galimybę. Toks derinys nepalieka erdvės racionaliai įvertinti situaciją, todėl žmogus gali pasielgti taip, kaip, būdamas ramus, nė nepagalvotų.

„Apgavikai kalba greitai, stengiasi sukelti emociją, dažnai kalba įsakmiai, neduoda laiko suprasti ar apgalvoti. Paprastai tvirtinama, kad nuspręsti ar suteikti informaciją svarbu dabar. Norėdami išsivaduoti iš tokio spaudimo, žmonės padaro ar atskleidžia, ko yra prašomi, kad spaudimas baigtųsi“, – kalba M. Kuzminskaitė.

Žmogus patiria spaudimą priimti sprendimą dabar, nes kitaip laukia baisios ir nepataisomos pasekmės.

„Man pačiai skambinęs „policininkas“ tvirtino, jog kitaip mano „klausimą“ turės uždaryti, ir iš mano sąskaitos neteisėtai padarytas pavedimas bus nebeatšaukiamas. Baimė praleisti galimybę, geriau žinoma kaip angliškas „fear of missing out“, arba FOMO, plačiai naudojamas ir rinkodaroje, kai mus ragina pirkti „paskutinio išpardavimo“ metu, nes „liko tik trys vienetai, ir atsargos greitai senka“. Be pasiruošimo atsispirti sužadintam veiksmo impulsui tikrai sunku“, – kalba M. Kuzminskaitė.

Sukėlę nerimą ir sumaištį, apgavikai užima „gelbėtojo“ poziciją. Atsidūrę emocinėje įtampoje, sukčių pateiktą instrukciją, kaip išvengti jų ką tik sukurtos tragedijos, priimame kaip trumpiausią išeitį iš situacijos.

Svarbiausia – duokite sau laiko

Jei skambučio metu imate jaustis pasimetę, geriausia pašnekovą stabdyti. Perklausdami – net jei ir išgirdote, ir supratote – duodate sau daugiau laiko racionaliai įvertinti situaciją. Neretai apgavikai, matydami, jog nepavyksta veikti greitai, skambutį tiesiog nutraukia.

„Jei galite, lygiagrečiai tikrinkite informaciją. Pokalbio metu užsirašykite, kas jums sakoma, po to perskaitykite, geriau apgalvokite ar pabandykite papasakoti kam nors kitam. Neteikite jokios informacijos iš karto, skambučio metu, nes tikrai svarbūs klausimai sprendžiami ne telefonu.

Jeigu skambučiu esate pakviesti atvykti į tarnybą, policiją, banką ar kitur, sutikite – reali būstinė jau yra geras atramos taškas. Jei skambutis jums atrodo bent kiek įtartinas, pasakykite, kad šiuo metu neturite galimybės kalbėti, ir padėkite ragelį. Jei reikalas tikrai rimtas – nesibaiminkite, jus tikrai ras“, ­ kalba M. Kuzminskaitė.

Paskolos įmokas moka tas, kas pasirašė sutartį

Banko atstovė sako, kad sukčiai įtikina žmones savo vardu pasiimti didžiausias galimas sumas pagal jų pajamas. Jeigu vartojimo paskola paimama ne vienoje kredito įstaigoje, sumos gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.

„Svarbu žinoti, kad visa teisinė atsakomybė dėl paskolos vykdymo, taip pat ir įsipareigojimas mokėti įmokas, tenka tam, kas pasirašė vartojimo paskolos sutartį“, – įspėja Z. Radzevičiūtė.

Supratus, kad tapote apgavikų auka, reiktų kuo skubiau susisiekti su savo tikruoju banku ir blokuoti visas bankines korteles, taip pat kreiptis į kredito įstaigas, kuriose sudarėte vartojimo paskolos sutartis. Jeigu nepraėjo daugiau nei para, gali būti maža tikimybė, kad pinigai dar nėra pervesti į sukčių sąskaitą. Kitas žingsnis – nedelsiant kreiptis į policiją.