Europarlamentaras A. Guoga: „Išskirtinį investuotojų dėmesį gali užsitarnauti tie, kurie bus aktyvūs“

Specialusis interviu Jurbarko verslo dienų proga. (VIDEO)

Antano Guogos vardas dabar daugeliui tikriausiai asocijuojasi su politine veikla, į kurią jis pasinėrė prieš porą metų.

Tačiau ne vien tuo jis prisideda prie geresnės Lietuvos kūrimo. Pavyzdžiui, visą savo europarlamentaro atlyginimą A. Guoga skiria labdarai, yra nuolatinis TV laidos „Bėdų turgus“ rėmėjas, daug savo asmeninių lėšų skiria „Maisto bankui“, Lietuvos krepšiniui, vaikų užimtumui skatinti. Neseniai pradėjo aktyvią kampaniją, raginančią žmones remti Lietuvos kariuomenę ir pats asmeniškai prisideda prie mūsų ginkluotųjų pajėgų stiprinimo. Prie įvažiavimo į Jurbarką iš Kauno pusės džiugina A. Guogos lėšomis pastatyta lelijos skulptūra.

2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) surinkęs 97 907 balsus, A. Guoga buvo išrinktas EP nariu. Čia jis veikia labai aktyviai. Laisvai kalba angliškai, todėl betarpiškai bendrauja su kitų šalių parlamentarais. Juokaudamas sako, kad daugelis nori išgirsti jo australišką akcentą. Šiuo metu pagal reitingus A. Guoga iš 751 EP narių yra 80 vietoje (antras tarp lietuvių). Toks šuolis per pirmus darbo ES parlamente metus – neįtikėtinai staigus.

Europarlamentaras asmeniškai seka daugelį Lietuvai aktualių klausimų, svarstomų EP, tačiau daugiausia dirba Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete.

Siekia sprendimų, kurie mažintų verslo reguliavimą ir užtikrintų palankesnes sąlygas veikti visos ES vidaus rinkoje. Taip pat dirba EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, kuriame pagrindinis rūpestis – kaip mažinti jaunimo nedarbą ir kliūtis darbo rinkos reguliavimui. A. Guogos EP tikslas – visos ES ir konkrečiai Lietuvos ekonomikos augimas, verslo sąlygų gerinimas ir iš vietos, ir iš užsienio ateinančioms investicijoms.

Vienas iš klausimų, su kuriais A. Guoga dirba – tiesiogiai verslo sąlygas lemiantys tarpbankiniai atsiskaitymai. EP pritarė, kad būtų nustatytos viršutinės lubos tarpbankiniams mokesčiams. Tarkim, šiandien Lietuvoje už prekę atsiskaitant bankine kortele, iš pardavėjo už tai yra imamas dviejų, o kartais net trijų procentų nuo prekės vertės mokestis. EP nustatė, kad toks mokestis turi būti dešimteriopai mažesnis. Tokiu sprendimu pagerinamos verslo sąlygos, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui.

Dar vienas komiteto, kuriame dirba A. Guoga, klausimas - vadinamas „roamingas“. Šiuo metu deramasi su Europos Taryba, kad keliaujant po ES ir naudojantis mobiliuoju ryšiu skambučiams ar internetui, nebūtų skaičiuojami papildomi mokesčiai. Tai taip pat mažintų investuotojų išlaidas.

A. Guoga deda dideles pastangas, kad Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir vežėjams būtų sąžiningai kompensuoti nuostoliai, patirti dėl Rusijos embargo. Jam pavyko iškovoti tikrai nemažai.

Dar viena sritis, kurioje aktyviai veikia europarlamentaras – kibernetinis saugumas, kurio tikslas - saugesnė interneto erdvė. Ruošiama bendra ES kibernetinio saugumo strategija. „Juk verslas ir nori saugios, prognozuojamos aplinkos savo investicijoms“, – sako europarlamentaras.A. Guoga apgailestauja, kad negalės dalyvauti Jurbarko verslo dienose, kaip pernai, tačiau jis mielai sutiko atsakyti į keletą „Mūsų laiko“ užduotų klausimų apie verslą ir investicijas.

– Įdomu, kokias Jūs matote didžiausias Lietuvos ekonomikos, mokesčių problemas? Kas lietuviams kliudo sėkmingai plėtoti verslą, užsieniečiams investuoti?

– Labai gili tema. Niekas netrukdo nei plėtoti verslą, nei užsieniečiams investuoti, bet susiduriame su milžiniška, globalia konkurencija. Investuoji ten, kur patraukliausia investuoti. Lietuva kol kas tiesiog nepakankamai patraukli investuotojams. Nekonkuruojame sėkmingai su kitomis šalimis. Pirmiausia mūsų įstatymų bazė turi kurti palankias sąlygas investicijoms. Antra, turime galvoti apie parankią infrastruktūrą. Trečia, svarbu, ar pakanka kvalifikuotų specialistų, įvairiausių sričių darbuotojų. Ir galiausiai turim nepamiršti resursų, pavyzdžiui, dujų ir elektros kainų. Juk į regionus realiausia pritraukti pramonės įmones, joms turi apsimokėti steigti savo verslus čia. Taigi visai valstybei reikia rimtų reformų. Vienas ar kitas pavienis rajonas nėra pakankamai pajėgus keisti situaciją iš esmės. Savivalda negali labai daug padaryti šiuo klausimu. Reikia bendro darbo su Vyriausybe. Pavyzdžiui, tie patys dabar garsiai aptarinėjami Darbo kodekso pakeitimai. Visuomenė priešinasi. Bet tai yra reikalinga, nes numatyti pakeitimai daro mus labiau konkurencingais.

– Ką reikia daryti, kad pritrauktume užsienio investicijas į rajoną?

– Gražių ir nuraminančių atsakymų tikrai nepateiksiu. Reikia rimto, ilgo darbo. Daugelis mūsų regionų panašūs darbščiais žmonėmis, gražia gamta, savivaldos reguliavimu. Išskirtinį investuotojų dėmesį gali užsitarnauti tie, kurie bus aktyvūs. Reikia dalyvauti investicijų parodose, kalbėtis su potencialiais investuotojais, būti aktyviems. Svarbu rasti sritį, kurioje Jūsų rajonas gali būti geriausias Lietuvoje. Svarbu rasti savo nišą. Ir dar reikia kantrybės. Tai nėra toks greitas procesas, kokio mes visi norėtume. Reikia „auginti“ kontaktą su potencialiais investuotojais. Bendra šalies investicinė aplinka turi būti patraukli. Ir tik ilgalaikis, kryptingas darbas gali duoti realių rezultatų. Didelis dalykas, jei pavyksta rajone pasiekti, kad  įvairiuose Savivaldybės skelbiamuose konkursuose vyrautų sąžininga konkurencija. Skaidrumas yra pliusas ieškant galimų investuotojų. Tada verslo motyvacija auga. O visų svarbiausia, kad Jūsų rajono gyventojai matytų prasmę čia dirbti, čia gyventi, čia kurti savo ateitį.

– Kokie, Jūsų nuomone, Jurbarko rajono pranašumai kuriant verslą?

– Esat netoli jūrų uosto, netoli sienos su Kaliningradu – geografinė padėtis tikrai palanki. Turite daug laisvos žemės, kurią Savivaldybė galėtų leisti naudotis verslui panaudos principu. Reikia vienos aiškios krypties. Visi – savivalda, bendruomenė – turite dėl to sutarti ir drauge siekti tikslo. Turite žinoti, kokį verslą norite pritraukti ir ką siūlote potencialiems investuotojams. Ar turite kvalifikuotos darbo jėgos srityse, į kurias norite pritraukti investicijas? Sudėję šiuos dedamuosius, pakelsite Jurbarko galimybes ir patrauklumą investicijoms.

– Kokia Jūsų sėkmės formulė?

– Labai daug to, ką darau, darau skaitmeninėje erdvėje ir orientuojuosi į globalius, į visą pasaulį nukreiptus žingsnius. Ir, svarbiausia, išmanau tas sritis, kuriose veikiu. Visuomet sakau, kad man sekasi ten, kur žinau, ką darau.