Euras. Iššūkis ir prekybininkams, ir pirkėjams – kyla kainos

Nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuva tapo euro zonos nare – litą pakeitė vieninga Europos valiuta – euras. Pirmosios sausio savaitės prekybininkams – rimtas iššūkis. Jau pirmomis dienomis nustebino eilės parduotuvėse. Jurbarkiečiai plūdo į parduotuves ne dėl to, kad kažką nusipirktų, bet kaip dauguma juokaudami sako – tikriausiai supainiojo banką su prekybos centru, mat kas antras, traukdamas 100 ar 200 litų kupiūras, pirko centus kainuojančias prekes. Dar ir dabar norėdami išsikeisti valiutą, gyventojai litų banknotus ir monetas neša ne tik į banką, paštą, bet ir į parduotuves. Kai kurie jų už prekes vis dar moka litais, tačiau grąžą jiems reikia atiduoti eurais. Grąža už pirkinius eurais turi būti atiduodama pirmąsias 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo, taigi akivaizdu, kad prekybininkams tenka atlikti ir valiutos keityklos vaidmenį.

Ramutė Anastazija Kalninienė, parduotuvės Smalininkuose savininkė, „Mūsų laiką“ informavo, kad eurui ruošėsi iš anksto. „Mus konsultavusi banko darbuotoja įspėjo, kad euro įvedimo pradžioje grąžos poreikis gali išaugti daugiau nei tris kartus. Todėl iš banko užsisakėme 18 tūkst. litų vertės eurų (5 213,16 Eur), kurių didesniąją dalį sudaro euro ir euro centų monetos“, – sakė verslininkė. R. A. Kalninienės teigimu, tiek grąžos turėtų užtekti, kad sausį prekyba vyktų sklandžiai. Į šią parduotuvę Smalininkų miestelio gyventojai užsuka įsigyti kasdienių prekių – maisto produktų ar namų apyvokos reikmenų. Įprastai daug neperka ir vienu kartu išleidžia maždaug 10–20 litų (2,9–5,79 euro). Beje, šioje parduotuvėje galima atsiskaityti ir banko kortele. „Sprendimas įsigyti kortelių skaitytuvą pasiteisino – taip mūsų parduotuvėje atsiskaito bemaž kas antras pirkėjas. Tikimės, kad perėjimo prie euro metu mokėjimų kortele dar padaugės, taip bus paprasčiau ne tik pirkėjams, bet ir mums“, – sakė R. A. Kalninienė.

Verslininkės teigimu, nebloga treniruotė, pratinantis skaičiuoti eurais, buvo privalomas kainų žymėjimas dviem valiutomis. Šioje parduotuvėje daug smulkių prekių, todėl prireikė poros savaičių, kol visos kainos buvo perskaičiuotos į eurus. „Kad klientai naujų kainų nepainiotų, lipdukus su eurais specialiai parinkome kitos spalvos. Parduotuvėje esantys informaciniai skelbimai papildomai atkreipia dėmesį, kad kaina, nurodyta baltame lipduke, yra parašyta litais, geltoname – eurais, o kainas perskaičiavome pagal oficialų valiutos kursą: 1 euras = 3,45280 lito“, - sakė R. A. Kalninienė.

„Visi žmonės supratingi, geranoriški. Viskas vyksta sklandžiai, be jokių konfliktų. Dar ir dabar žmonės šioje parduotuvėje atsiskaito litais, o kai kurie prašo, kad dar ir grąža jais būtų atiduodama. Vienintelė problema, su kuria susiduriame, yra tiekėjai, kurie mūsų reikalauja atsiskaityti eurais, nors anksčiau buvo kalbėta, kad galėsime atsiskaityti litais. Pasikeitėme valiutą, kad turėtume grąžos pirkėjams, bet ne tiekėjams. Taigi jiems esame tikrai nepasiruošę“, – sako verslininkė. Apie tokį tiekėjų prašymą mokėti tik eurais, patvirtino dar viena verslininkė, turinti parduotuvę Žindaičiuose (Jurbarkų sen.). Su tokiais sunkumais susiduria ir daugelis kitų prekybininkų.

Kyla  kainos

Nors prieš naujus metus ir buvo skelbiama, kad dauguma verslininkų kainas perskaičiavo sąžiningai, niekas nedraudžia kainas kelti dabar, jau po euro įvedimo. Jurbarkiečiai pastebi akivaizdų kainų šuolį. Štai telefono sąskaitos papildymas, ankščiau kainavęs 10 Lt arba 2,90 Eur, dabar parduodamas už 10,36 Lt arba 3 Eur. Galbūt prekybininkams patogiau, kai yra vienodas, lygus skaičius. Štai už loterijos bilietus gyventojai taip pat turi mokėti naujomis kainomis. Praėjusiais metais „Vikingų loto“ bilietas kainavo 3 Lt, arba 0,87 Eur, o dabar jau 3,45 Lt, arba 1 Eur. Viena jurbarkietė pensininkė, nuolatos perkanti „Teleloto“ bilietus, teigia, kad ankščiau 2 Lt arba 0,58 Eur kainavęs bilietas, dabar kainuoja jau 2,07 Lt arba 0,60 Eur. Kainų šuolis pastebimas ir valgyklose bei kavinėse. Nuolat Jurbarko samariečių valgykloje besilankantys jurbarkiečiai teigia, kad pietūs čia pabrango vos ne visu litu. Pernai pietūs čia kainavo tik 6 Lt arba 1,74 Eur, o dabar net 6,91 Lt arba 2 Eur. Ir tai tik keletas pavyzdžių. 

Eurus keis dar ilgai

Dabar gyventojų prašoma neversti prekybos vietų, ypač smulkesnių, valiutų keityklomis – skubėti keisti litų į eurus neverta, nes tam bus pakankamai laiko: Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką, visi komercinių bankų skyriai pusę metų, dalis – visus metus, o Lietuvos paštas ir kredito unijos – du mėnesius. Akcinės bendrovės Lietuvos paštas atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė „Mūsų laiką“ informavo, kad Jurbarko rajone litus į eurus nemokamai išsikeisti galima 8 paštuose: Eržvilko, Girdžių, Jurbarko, Jurbarkų, Skirsnemunės, Smalininkų, Veliuonos ir Viešvilės. 

„Nuo pat penktadienio, kai paštuose pradėjome keisti litus į eurus, klientų skaičius gerokai padidėjo, tačiau didelių nesklandumų nekyla. Kad gyventojams netektų stovėti didelėse eilėse, primename:  neatlygintinai išsikeisti litus į eurus paštuose bus galima iki kovo 1 dienos. Kviečiame žmones neskubėti valiutos keisti pirmomis sausio dienomis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vienos operacijos metu galima išsikeisti 1 000 eurų“, – sakė A. Jonušaitė.

Jurbarko pašte šiuo metu žmonių eilės apmažėjusios. Na, o kad valiutos keitimas vyktų sklandžiai, imamasi ir saugumo priemonių – čia nuolat budi policijos pareigūnas. Jie budi ir kituose paštuose. Pareigūnai lydi ir į paštus bei iš jų vežamus pinigus, šitaip užtikrindami šios operacijos saugumą. Pinigus mobiliosios komandos veža su policijos palyda.

Jurbarkiečių pasiteiravome apie tai, su kokiais sunkumais tenka susidurti atsiskaitant naująja valiuta. Štai kokių atsakymų sulaukėme.

Sandra: euro įvedimas apsunkino kasdienybę. Einant į parduotuvę reikia nuolat mintyse perskaičiuoti kainas. Žinoma, po tam tikro laiko priprasim, sako, kad ir šuo kariamas pripranta.

Giedrius:dirbu užsieny, nuolat tenka keliauti po Europos šalis, todėl džiaugiuosi, kad nebereikės keistis valiutos. Prie euro esu pripratęs ir problemos nematau. Esu už euro įvedimą.

Kristina: mokėjau šiandien kebabinėje litais ir grąžą gavau litais... Kai pasakiau, kad turėtų atiduoti eurais, tai atsakymas buvo: kokia valiuta moku, tokia ir grąžą gaunu...

Ineta B.: o kam eiti į parduotuvę su 500 Lt, jei pašte keičia į eurus ir paso neprašo.

Andrius P.: manau, kad VMI turėtų rinkti iš parduotuvių informaciją apie tuos, kurie už 500 litų perka sviesto ar butelį alaus ir eina dešimt kartų per dieną. Parduotuvės tapo kontrabandininkų ir kitokių plauko veikėjų keityklomis – saugu, patogu ir legalu.

Martynas Ž.: per ilgai funkcionuoja litas – jau neturėtų niekur jo priimti. Jau pirmą dieną pasistengiau jais visais atsikratyti. Taip pat metas nuimti kainas litais, nes jos trukdo, gaišina.

Giedrė K.: ligoninėje kavos aparatas priima tik litus ir grąžą gauni litais. Viena mergina bandė už eurus kavos įsigyti – nepavyko.

Vilma Č.:  yra tokių paslaugų tiekėjų, kurie neima litais, pareikšdami: aš tau keitykla nebūsiu. Nors vietoj 5 eurų duodu 20 litų ir sakau, kad grąžos nereikia. Čia Vytauto Didžiojo gatvėje kioskelyje dirbantis juvelyras.

Jurbarkietis Aloyzas Žukauskas litus į kitą valiutą keičia jau antrą kartą

84 metų jurbarkietis Aloyzas Žukauskas per savo gyvenimą net 5 kartus keitė valiutą. Aloyzas prisimena ir senuosius litus, kurie buvo pakeisti į rublius dar po karo. Antrą kartą – N. Chruščiovo laikais apie 1960 metus, kai rubliai nuvertėjo ir buvo pakeisti į naujuosius rublius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę šie rubliai buvo pakeisti į „vagnoriukus“. Pastarieji vėliau pakeisti į litus. Keisdamas litus į eurus Aloyzas nemato jokių problemų. Jo nuomone, gyvenimas eina pirmyn ir viskas, kas daroma, duoda naudą žmonėms. „Ankščiau ar vėliau jie tai supras. Ekonomika negali stovėti vietoje. Jeigu įstojome į Europos Sąjungą, turi būti ir eurai. Tai galėjome padaryti ir ankščiau, būtų buvusi didesnė nauda“, – sako A. Žukauskas.

Bitkoino kursas ir kaina https://topcom.lt/bitcoin-kaina/