Ekstremalių situacijų komisijoje aptartas pasiruošimas potvynio pavojui

Šiandien, vasario 23 d., įvyko Jurbarko rajono ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptartas pasiruošimas potvynio pavojui. Dieną prieš tai Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai atliko ledo storio matavimus Nemuno upėje. Šiuo metu ledo storis Nemuno viduryje ties Pilies I kaimu siekia 15 cm, ties Molyne – maždaug 30 cm,  prie Jurbarko ir Greičių sodų – apie 20 cm. Palyginus su 2010 m. upės ledo storiu, kuomet Jurbarko rajone vidutiniškai siekė apie 50 ir daugiau centimetrų, prielaidų dideliam potvyniui nėra, tačiau žinant gamtos nenuspėjamą būdą, būtina ruoštis įvairiems variantams. Kad potvynis gali kilti, prognozuoja ir  Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus posėdžio pradžioje apžvelgė 2010 m. vykusį potvyni ir jo metu įgytą patirtį. Kovo 23 d. Nemuno upėje ties Raudone susidarė pirmosios ledo sangrūdos ir vandens lygis ėmė sparčiai kilti. Kovo 24 d. vandens lygis pradėjo kilti ties Jurbarku, buvo apsemtos arčiau upės įsikūrusios sodybos Greičiuose, Molynės kaime, apsemta dalis Kauno bei Tilžės gatvių Jurbarko mieste, buvo apsemta turgaus aikštė ir pan. Pavojus buvo kilęs ir Smalininkuose bei Viešvilėje esančioms sodyboms. Rizikingose zonose gyvenantys žmonės apie potvynio pavojų individualiai buvo informuojami, apsemtiems namų ūkiams buvo teikiama pagalba. Kovo 27 d., po maždaug 4 dienų nuo potvynio pradžios, ledų sangrūdos pajudėjo ir vandens lygis pradėjo sparčiai sekti.

 Svarbus dėmesys posėdžio metu atkreiptas į gyventojų, kurie potvynio metu artinasi prie nestabilaus ledo saugumą. Ledas upėje yra nestabilus ir pradėjęs judėti yra labai pavojingas. Jurbarko rajone veikiančios tarnybos numato reguliariai tikrinti gausiau žmonių lankomas vietas prie Nemuno ir juos įspėti.

 Žmonės, gyvenantys rizikingose zonose rajono seniūnijų specialistų apie pavojų bus įspėjami individualiai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai taip pat vyks į rizikingas vietas bei informuos gyventojus, kaip reikia pasiruošti galimam potvyniui bei užtikrinti laikomų gyvulių saugumą. Atkreiptas dėmesys, kad esant situacijai, kuomet reikalinga gyventojų evakuacija, būtina pasirūpinti naminių gyvūnų saugumu.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė atkreipė dėmesį, kad  paviršiniam vandeniui patekus į geriamojo vandens šulinius, jis tampa netinkamas naudoti. Esant dideliam potvyniui, reikėtų laikinai pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis, o potvyniui pasibaigus, šulinius būtina išvalyti ir ištirti vandens kokybę.

 Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pabrėžė, kad esant net mažiausiai potvynio tikimybei, privaloma atsakingai ruoštis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šiųmetis potvynis gali prilygti 2010 m. vykusiai stichijai, kai 3 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio rajono, Tauragės rajono) paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas, dar 3 savivaldybės (Šilutės rajono, Pagėgių rajono, Joniškio rajono) nustatė ekstremalųjį įvykį, Šakių rajono savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl Gelgaudiškyje užlietos miesto vandenvietės, kai nutrūko geriamojo vandens tiekimas 2123 gyventojams.

 Pasak specialistų, tą padaryti visų pirma turėtų rizikingose vietose gyvenantys žmonės. Būtina pasirūpinti, kad rūsiuose laikomi maisto produktai nebūtų apsemti, kad laikomi gyvuliai laiku būtų perkelti į aukščiau esančias vietas, o svarbiausia sekti informaciją ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pataria kaip išvengti potvynio pavojų

 Geriausias būdas apsisaugoti pačiam ir apsaugoti savo šeimą yra laiku evakuotis iš teritorijos, kuriai gresia potvynio pavojus, potvyniui dar neprasidėjus. Labai svarbu žinoti, iš kur ir kaip gauti informaciją apie artėjantį pavojų, todėl gyventojams patariama:

 Klausytis orų ir potvynių prognozių, kitų informacinių pranešimų per respublikines ir vietines žiniasklaidos priemones, skaityti internetinius puslapius;

 Išsiaiškinti, ar gyvenamojoje (darbo) vietoje veikia gyventojų perspėjimo sirenomis sistema, t. y. ar girdėsis sirenų gausmas, jei jos bus naudojamos perspėjant apie potvynio pavojų. Kilus neaiškumui dėl informacijos gavimo, kreiptis į seniūnijos darbuotojus ar savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistus.

 Pasirūpinti, kad mobilusis telefonas priimtų korinio transliavimo pranešimus (perspėjimo ir informavimo pranešimus apie gresiantį pavojų).

 Kad būtų gaunami korinio transliavimo pranešimai, telefonuose turi būti aktyvinta šių pranešimų priėmimo funkcija. Aktyvinimo instrukcija pateikiama interneto svetainėje http://gpis.vpgt.lt/

 Pagalvoti, kaip gauti informaciją, jei nutrūks elektros tiekimas. Turėti nešiojamąjį radijo imtuvą, atsarginį maitinimo šaltinį tiek radijo imtuvui, tiek mobiliajam telefonui.

 Planuoti saugiausius evakavimo kelius, transporto priemones ir vietą, kurioje laikinai apsigyvens. Numatyti alternatyvius evakavimo kelius, jei pagrindiniai bus užblokuoti. Susipažinti su savivaldybės administracijos planuojamais gyventojų evakavimo maršrutais iš potvynio teritorijos.

 Parengti automobilį (patikrinti techninę būklę, pripildyti kuro baką). Maisto, drabužių atsargas, dokumentų kopijas ir kitus būtiniausius daiktus laikyti automobilyje.

 Informuoti seniūnijos darbuotojus ar savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistus, jeigu evakuotis savo transportu neturi galimybių ir jeigu reikalinga laikina apgyvendinimo vieta (ypač jei šeimoje yra asmenų su negalia, ligonių ar mažamečių vaikų).

 Saugoti savo turtą, paruošti namus galimam užtvindymui. Užsandarinti pamatus, pusrūsių, cokolinių aukštų langus, duris ir kitas ertmes, pro kurias vanduo gali patekti į patalpas. Tam naudoti smėlio maišus, vandeniui nepralaidžius skydus ir kitas galimas priemones. Išvalyti visus vandens nubėgimo latakus, vandens surinkimo šulinius. Baldus, kitas vertybes, dokumentus perkelti į saugias (aukštesnes) vietas.

Pagal savivaldybės parengtą inf.