Ekspertai: Nemuno upės ir Baltijos jūros priešas – žemės ūkis

Jei pasakoji apie Nemuną, neišvengiamai reikia kalbėti apie žemės ūkį, kuris, išklausius aplinkosaugininkų ir hidrologų pranešimų, panašu, tapo šalies upių ir kitų vandens telkinių priešu. Birželio 18 dieną Jurbarko viešojoje bibliotekoje vyko Nemunui skirta konferencija, kurios pirmieji pranešimai, susiję su aplinkosauga ir gamtosauga, privertė auditoriją suklusti. Apie Nemuną ir jo intakų vandenų švarą informavo aplinkos apsaugos agentūros hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas, o Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos ekspertas Nerijus Zebleckis atsakė į klausimą „Žemės ūkis – Nemuno upės draugas ar priešas?“. Iš pranešimų paaiškėjo, kad didėja Nemuno ir kitų upių, Kuršmarių ir Baltijos jūros užterštumas, auga azoto koncentracijos ir dėl to kaltas žemės ūkis – mažėja natūralių pievų ir ganyklų, o daugėja ariamų laukų. Tiksliau, sparčiai vystosi augalininkystė, kas reiškia, kad ūkininkai savo pasėlius per daug tręšdami teršia vandens telkinius.

O dabar tiksli informacija ir skaičiai, kuriuos Jurbarke, konferencijos metu, pateikė G. Sabas. Aplinkosaugininko diagnozė nekokia. Nemuno būklė, ypač žemupyje, atkarpoje nuo Panemunės iki Kuršių marių, yra bloga. Jurbarko rajone tekančio upių tėvo būklė yra vidutinė, bet tai, anot eksperto, irgi yra signalas susirūpinti, nes yra neigiamas rodiklis. Paaiškėjo, kad apskritai bendras Lietuvos vandens telkinių būklės vaizdas yra nekoks. Šalyje net kas antra upė neatitinka geros arba labai geros ekologinės būklės, kas yra labai žemi rodikliai. Ežerų situacija kiek geresnė. Skaičiai tokie – šalyje tik 49 proc. upių yra geros ekologinės būklės, kai tuo tarpu ežerų – 60 proc. Dar daugiau. Tendencijos paskutinius metus yra prastėjančios – būklė negerėja.

Azotu užteršta ir Baltijos jūra

Anot aplinkosaugininko, ne tik teršiamos upės, bet daugiau teršalų nukeliauja į Baltijos jūrą. Teršalų kiekiai, kuriuos Nemunas neša į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, vis didėja, ir taip yra nuo 2010 metų. Pasak G. Sabo, iki 2010 metų buvo suvaldyta taip vadinamoji sutelktoji tarša, kai buvo statomi miestų nuotekų valymo įrenginiai. Dabar reikia suvaldyti intensyvėjantį žemės ūkį. Aplinkosaugininkai atvirai sako, kad žemės ūkio įtaka vandens telkinių būklei neabejotina. Upių vietų, kai nitratų koncentracijos viršija normas, padaugėjo daugiau nei 2 kartus – nuo 20 proc. 2007 metais iki 46 proc. 2017 metais.

Nitratų kiekiai mariose lemia labai blogą būklę, kuri prastėja toliau. Dar daugiau. Į Baltijos jūrą daugiau kaip 50 proc. azoto patenka būtent iš žemės ūkio. Net iš kaimynų ateinanti tarša kur kas mažesnė.

Visą straipsnį rasite "Mūsų laikas" laikraštyje