Du trečdaliai Jurbarko ligoninės gydytojų dirba ir kitose gydymo įstaigose

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo išreiškęs valią, kad gydytojai negalėtų dirbti keliose ligoninėse.  Ta proga paklausėme VšĮ Jurbarko ligoninės vadovės Rūtos Lukšienės, kiek tokių „atvažiuojančių“ specialistų dirba jos vadovaujamoje įstaigoje bei ką Jurbarko ligoninei reikštų toks draudimas, jei jis būtų priimtas. Tuo pačiu pasidomėjome, kokių trūksta specialistų, ar atnaujintos planinės operacijos bei kaip sekėsi apsaugoti savo darbuotojus ir pacientus nuo mirtino viruso.

Kiek jūsų vadovaujamoje įstaigoje dirba gydytojų bei kiek iš jų dirba ir kitose ligoninėse?

Jurbarko ligoninėje dirba 63 gydytojai specialistai, iš jų – 30 dirba pirmaeilėse pareigose, iš jų -  42 dirba ne vien tik Jurbarko ligoninėje. Tokia situacija yra visoje Lietuvoje. Mes galime tik pasigirti, kad mūsų ligoninėje turime tiek daug pirmaeilėse pareigose dirbančių kvalifikuotų ir patyrusių sveikatos priežiūros specialistų. Daugiausiai atvykstančių gydytojų yra iš LSMUL Kauno klinikų, taip pat iš Kauno klinikinės, Tauragės, Šiaulių ligoninių ir kitų įstaigų. Daliai specialistų tikrai stengiamės sudaryti galimybes dirbti ciklais tiek Jurbarko ligoninėje, tiek kitose įstaigose, kaip yra rekomenduojama  teisės aktuose.

 Ką reikštų draudimas gydytojams dirbti keliose darbovietėse Jurbarko rajono ligoninei? Kokių specialistų ir kodėl pritrūktų? Kaip atsilieptų toks sprendimas gydymo kokybei?

 Uždraudus sveikatos priežiūros specialistams dirbti keliose darbovietėse, Jurbarko ligoninėje stacionarinių paslaugų kokybė nenukentėtų, tik jaustųsi daugiau ar mažiau padidėjęs darbo krūvis. Bet pajustume kai kurių specialistų konsultacijų trūkumą Konsultacinėje poliklinikoje, nes būtent ten dirba daugiausiai atvykstančių medikų. Todėl pacientams pailgėtų eilės iki patekimo pas specialistą arba kai kurių konsultacijų iš viso negalėtume suteikti.

 Kokių specialistų rajono ligoninei šiuo metu trūksta? Ar kolektyvas pilnai sukomplektuotas?

 Šiuo metu darbą Konsultacinėje poliklinikoje galėtume pasiūlyti gydytojui reumatologui ir gydytojui neurologui, nes šių specialistų poreikis išlieka gana didelis.  Operacinėje, kurioje darbas nenutrūko ir karantino metu, labai reiktų  slaugytojos instrumentatorės. Bet galime teigti, kad kolektyvas sukomplektuotas, užtikrinama kvalifikuota specialistų ir konsultantų pagalba.

 Kokių naujų specialistų pavyko prisikviesti ir kokiais būdais prikalbinote dirbti rajono ligoninėje?

 Gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Jurbarko ligoninėje į komandą pasikvietėme dirbti  naujus gydytojus: chirurgą, akušerį ginekologą, urologą, psichiatrą, vaikų gastroenterologą, endoskopuotoją, Gydytojai darbą Jurbarko ligoninėje pasirinko dėl siūlomų palankių darbo sąlygų, galimybės verstis gydytojo praktika naudojantis naujausiomis priemonėmis bei technologijomis, taip pat dėl Jurbarko ligoninėje dirbančio komunikabilaus, bendradarbiaujančio, žingeidaus ir draugiško kolektyvo bei simpatijos Jurbarko rajono pacientams. Šiais metais Jurbarko ligoninei buvo leista įsteigti vidaus ligų rezidentūros bazę, ir labai džiaugiamės, kad mūsų įstaigą klinikinei praktikai pasirinko vidaus ligų gydytojas rezidentas, kurio teigimu, praktikos vietą jis rinkosi dėl čia dirbančių specialistų kompetencijų. Slaugos, paramedicinos, kineziterapijos, laboratorijos, medicinos technikos inžinerijos, slaugos padėjėjų ir kitų specialybių studentai noriai renkasi atlikti praktiką Jurbarko ligoninėje dėl jiems suteiktos galimybės ne tik pagilinti įgytas teorines žinias bet ir pritaikyti jas praktikoje. Studentai kaip pilnateisiai komandos nariai dalyvauja įvairiuose mokymuose, pratybose, projektuose ir diskusijose. 2019 m. turėjome virš 30 praktikantų. Ligoninėje yra nuolat gerinama teikiamų paslaugų kokybė, vadovaujantis naujaisiais medicinos mokslo pasiekimais, sistemingai keliama visų lygių darbuotojų kvalifikacija, nuolat pritaikant praktikoje naujausius pacientų ištyrimo ir gydymo metodus bei diegiant ir plėtojant naujausias informacines sistemas darbo vietose.

 Kokių papildomų apsaugos priemonių imatės, siekiant sumažinti riziką ligoninėje, kuomet nemažas skaičius gydytojų dirba keliose ligoninėse?

Ligoninės darbuotojai, tiek dirbantys tik Jurbarko ligoninėje, tiek ir kitose įstaigose, periodiškai tikrinami dėl Covid-19 ligos. Kiekvienas darbuotojas, grįžtantis iš po atostogų ar nedarbingumo, prieš pradedant dirbti privalo atlikti tyrimą. Sudarytos sąlygos atvykstantiems darbuotojams dirbti cikliškai. Kiekvieną dieną prieš atvykstant į darbą darbuotojams pamatuojama temperatūra. Asmens apsaugos priemonių kiekis ligoninėje šiuo metu yra pakankamas.

 Nė vienas rajono ligoninės gydytojas ar darbuotojas neužsikrėtė naujuoju koronavirusu.  Kaip pavyko apsaugoti savo darbuotojus ir pacientus? 

Karantino metu buvo tikrai daug iššūkių ne tik gydytojams bei visam medicinos įstaigos personalui, bet ir pacientams, prisitaikant prie nuolat besikeičiančių sąlygų ir aplinkybių. Kiekvienas pacientas mums yra svarbus, stengiamės reaguoti į paciento problemas ir spręsti jas operatyviai, nepriklausomai, ar gydymo paslaugos teikiamos karantino metu, ar ne. Labai džiaugiamės, kad iki šio momento pavyko apsisaugoti patiems, o svarbiausia – apsaugoti pacientus, kuriems karantino metu prireikė skubios medicininės pagalbos. Dar iki paskelbiant karantiną darbuotojai buvo apmokyti taisyklingo asmens apsaugos priemonių naudojimo, apsirengimo bei nusirengimo, tinkamos rankų higienos, patalpų valymo ir dezinfekcijos.  Mokymai personalui buvo nuolatos kartojami. Taip pat buvo atskirti karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautai, įsteigta Karščiavimo klinika. Buvo uždraustas pacientų lankymas ligoninėje. Personalo darbas perorganizuotas taip, kad būtų sumažinta kryžminės taršos rizika tarp skyrių ir pacientų srautų.

Pacientai viso karantino metu buvo pakankamai drausmingi, geranoriškai sutikdavo dėvėti medicinines kaukes, plauti ir dezinfekuoti rankas. Kartais sulaukdavome nepasitenkinimo dėl atskirtų Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus srautų, nes karščiuojantiems ligoniams tekdavo pereiti iki karščiuojančių pacientų apžiūros kabineto, kuris yra įsikūręs kitoje ligoninės pastato vietoje, tačiau paaiškinus situaciją, kad tai yra daroma dėl jų pačių saugumo, pacientai prašymą suprasdavo.

Kiek planinių operacijų ir kokių teko atšaukti rajono ligoninėje? 

Iki  kovo 16 dienos paskelbto karantino planinės operacijos buvo suplanuotos daugiau kaip mėnesiui į priekį, tačiau jas teko atšaukti. Keliasdešimt pacientų buvo informuoti asmeniškai apie atšauktas operacijas. Dėl karantino toks atšauktų operacijų kiekis mūsų ligoninei yra labai didelis. Pacientai dėl atšauktų planinių operacijų tikrai nenukentėjo, tačiau privalėjome, siekdami užtikrinti saugumą, darbą vykdyti pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei rekomendacijas. Gavę leidimą planinį darbą stacionare etapiškai atnaujinome nuo gegužės 15 dienos. Šiuo metu planuojamos 2–3 operacijos per dieną. Dviejų savaičių laikotarpiu epidemiologinei situacijai šalyje neblogėjant, paslaugų apimtis bus galima padidinti. Pirmoji planinė laparoskopinė tulžies pūslės pašalinimo operacija jau atlikta. Džiaugiamės, kad ji pavyko sklandžiai, mūsų pacientas jaučiasi gerai ir po operacijos yra išleistas į namus.

Ačiū už pokalbį.