Dauguma gyventojų mano, kad vyresnių žmonių diskriminacija yra paplitusi problema

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotas tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, jog šalyje labai ar iš dalies paplitusi vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija.

Gana didelė dalis vyresnių apklausos dalyvių teigė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba sako buvę jos liudininkais.

Diskriminaciją labiau jaučia vyresni

Rugsėjį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 24 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra labai paplitusi, 51 proc. – jog paplitusi iš dalies.

Respondentų paklausus, ar per paskutinius dvejus metus jie buvo susidūrę su diskriminacija dėl savo amžiaus darbo vietoje ar ieškodami darbo, paplitimas varijuoja priklausomai nuo atsakiusiųjų amžiaus. 6 proc. jaunesnių nei 29 metai jautėsi diskriminuoti, 9 proc. teigė buvę diskriminacijos liudininkais.

Tris kartus dažniau su tokiais lygių galimybių pažeidimais mano susidūrę į šeštąją dešimtį įžengę respondentai. 50–59 metų amžiaus asmenų grupėje 21 proc. apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus, tiek pat jų sakė buvę tokios diskriminacijos liudininkais.

Mažiausiai diskriminuojami darbo santykių srityje jautėsi 30–39 metų amžiaus respondentai. Taip atsakė 2 proc. apklausos dalyvių.

Apklausa atskleidė ir didesnę 70 metų bei vyresnių žmonių diskriminaciją sveikatos apsaugos srityje. Ją teigė patyrę beveik ketvirtadalis – 24 proc. – šios grupės respondentų (bendrai su tokia diskriminacija sakė susidūrę 9,4 proc. visos Lietuvos gyventojų). Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad 21 proc. 50–59 metų amžiaus žmonių teigė, jog buvo diskriminacijos sveikatos apsaugos srityje liudininkais.

Signalas darbdaviams

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų būtų patenkinti, jei kolega, su kuriuo ar kuria kasdien palaikomi ryšiai, būtų daug vyresnis žmogus. Taip atsakė 69 proc. apklaustųjų. 23 proc. respondentų jaustųsi nei patenkinti, nei nepatenkinti. Šie skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina. Kad kolegų amžius nelaikomas neigiamu dalyku, rodo ir „Eurobarometro“ duomenys.

Lietuvos gyventojai palankiai vertina ir 55 metų bei vyresnių žmonių indėlį. 62 proc. respondentų mano, kad šie žmonės, kaip dirbantieji, daug prisideda prie visuomenės gerovės (jog mažai prisideda, įsitikinę mažiau nei 2 proc.).

Visgi, svarstydami, ar amžius gali turėti neigiamos įtakos darbo rinkoje, apklausos dalyviai (-ės) įžvelgia tam tikrą pavojų. Pavyzdžiui, klausiant ar darbuotojo atrankoje kandidato (-ės) amžius, jei jis / ji laikomi per jauni ar per seni, gali būti laikytinas trūkumu, 60 proc. atsakė „Taip / greičiau taip“ (klausimo sąlyga – renkamasi iš dviejų vienodos kompetencijos žmonių).

Gyventojų nuostatų analizė rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje gali jaustis nestabiliai ir nesaugiai. Respondentų klausta, kiek įvairios priežastys gali būti svarbios 55 metų amžiaus ir vyresniems darbuotojams nustoti dirbti. 46 proc. iš dalies / labai svarbia priežastimi laiko tai, kad darbo vietos nėra pritaikytos šiai darbuotojų grupei. 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad iš dalies / labai svarbi priežastis nustoti dirbti yra didėjanti tikimybė, kad darbdavys nenorės investuoti į vyresnių žmonių darbo įgūdžių ar kvalifikacijos kėlimo mokymus. 56 proc. respondentų įsitikinę, kad iš dalies / labai svarbu gali būti tai, jog vyresnio amžiaus darbuotojai darbdavių akyse nėra teigiamai vertinami.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad darbdaviai ir darbdavės turėtų atkreipti dėmesį į šiuos tyrimų rezultatus. „Akivaizdu, kad diskriminaciją gali patirti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau visuomenė įžvelgia riziką, jog darbdavio veiksmai, ar priešingai, neveikimas, vyresniems darbuotojams (-oms) gali kelti rimtų iššūkių. Įmonių ir institucijų vadovybė, personalo skyrių specialistai (-ės) turėtų įsivertinti vidinį darbovietės klimatą ir imtis priemonių, kad organizacijų aplinka būtų pagarbi ir įtrauki skirtingo amžiaus asmenų atžvilgiu, atkreiptų dėmesį į vyresnio amžiaus asmenų patirtis. Svarbu, kad visi galėtų kelti kvalifikaciją ir jaustųsi vertinami darbe“, – sako ji.

Apie apklausą

Šią reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrime dalyvavo virš tūkstančio respondentų (-čių) iš 25 miestų ir daugiau nei 40 kaimų.

Apklausos laikas – rugsėjo 14–23 d.

Paklaidos riba – iki 3,1 proc.

Apklausos metu taip pat aiškintasi, kiek paplitę įvairūs stereotipai, kada moterys ir vyrai pradedami laikyti „senais“, kaip vyresni asmenys vertinami skirtingose gyvenimo srityse. Su visu tyrimu galite susipažinti svetainėje Lygybe.lt.

Daugiau informacijos:

Izabelė ŠVARAITĖ

Atstovė ryšiams su visuomene

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Tel. 8 5 205 0634; (8 671) 712 63

El.p. izabele.svaraite@lygybe.lt