Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo valia: ką pravartu žinoti?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, ką reikia žinoti darbuotojui, norinčiam nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, o taip pat, ar darbdavys turi teisę jį versti „rašyti pareiškimą“.

Darbo kodekso 55 straipsnio, kuriame reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (nutraukimas „savo noru“), 1 dalyje nurodyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.

Darbo sutartis pagal Darbo kodekso 55 straipsnį nutraukiama išimtinai darbuotojo valia, t. y. kai darbuotojas pats nori pabaigti darbo santykius ir savo valią išreiškia pateikdamas laisvos formos pareiškimą darbdaviui, ir darbdavys neturi teisės versti darbuotojo rašyti pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo minėtu pagrindu.

Rekomendacijos darbuotojui

VDI kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį į rekomendaciją darbuotojams nepasirašyti darbdavio pateiktų pareiškimo formų nutraukti darbo sutartį arba pasirašyti jas tik tada, kai darbuotojas susipažino su jų turiniu ir formose išdėstytas turinys yra aiškus ir priimtinas darbuotojui. Taip pat darbuotojas neturėtų pasirašyti dokumentų be teksto (tuščių dokumentų), kuriuos darbdavys galėtų panaudoti, pvz., įrašydamas informaciją apie prašomą darbo sutarties nutraukimą.

Jei darbuotojas patiria psichologinį smurtą (pvz., spaudimą rašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo), jis gali kreiptis į VDI teritorinį skyrių su skundu.

Kancleris Š. Orlavičius pastebi, kad tuo atveju, kai darbuotojas po pokalbio su darbdaviu pasirašo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jis gali pareiškimą atšaukti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus.

Tiesa, jei atleidimas jau įvyko, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti atleidimą neteisėtu. Tokiu atveju darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, reikšmingas sutarties nutraukimo teisėtumui, įvertins darbo ginčų komisija ir priims atitinkamą sprendimą.

Darbdavio teisė atleisti darbuotoją

Kancleris pažymi, kad darbuotojo darbo sutartį darbdavys gali nutraukti ir kitais Darbo kodekse numatytais pagrindais. Kai darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė ar atsiranda kitų objektyvių priežasčių darbdaviui atleisti darbuotoją, darbdavys gali darbuotojo darbo sutartį nutraukti, pvz., šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, taip pat darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Darbo sutartį nutraukiant pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, teisės normos kompensacijos dydžio nereguliuoja, todėl šalys laisvos susitarti dėl abiem šalims priimtinos kompensacijos išmokėjimo darbuotojui. Darbo sutartį nutraukiant pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, darbdavys darbuotojui turi išmokėti dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Taip pat darbuotojui, kurio darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, gali būti mokama ilgalaikio darbo išmoka, esant teisės normose nurodytoms sąlygoms.