Būk atsargus pramogaudamas prie vandens telkinių!

Kiekvienais metais, artėjant šiltajam sezonui, ugniagesiams gelbėtojams nerimą kelia neatsargus gyventojų elgesys prie vandens telkinių. 2016–2020 metų laikotarpiu kasmet nuskęsta po daugiau nei 150 žmonių, iš jų apie 10 – nepilnamečių.

Labai svarbu yra tai, kad skendimas yra mirtis, kurios galime išvengti. Pats paprasčiausias būdas yra mokėti gerai plaukti ir vadovautis saugaus elgesio taisyklėmis.

Didžioji dalis gyventojų nėra mokęsi plaukti padedant profesionalui, todėl dažnai įsitikimas, kad moku plaukti, yra klaidinantis, o savo jėgų pervertinimas dažnai tampa žūties vandenyje priežastimi. Mokėjimas plaukti – tai kompleksinės žinios ir gebėjimai. Lietuvos plaukimo federacijos specialistai teigia, kad kriterijai, patvirtinantys žmogaus gelbėjimą plaukti, yra aukšti. Judėjimas vandenyje reikalauja gebėti derinti kojų ir rankų judesius nepamirštant teisingo kvėpavimo. Būtinas fizinės ištvermės ugdymas. Antraip žmogus greitai pavargsta ir gali prasidėti skendimo procesas. Žmogus paskęsta vos per 20–60 sekundžių. Kūno fiziologija dažniausiai neleidžia nei aktyviai šaukti, nei mojuoti – žmogus skęsta tyliai...

Kada galima drąsiai sakyti – „Taip. Aš moku plaukti!“? Jeigu vaikas geba nuplaukti 200 metrų ir išsilaikyti vandens paviršiuje gana ilgą tarpą – jis tinkamai pasirengęs plaukti. Suaugusiam žmogui šis reikalavimas yra 400 metrų.

Pamokas plaukti reikėtų pradėti baseine ir, įgijus pagrindinius įgūdžius bei išmokus saugiai elgtis, galima toliau mokytis ežeruose, upėse ar jūroje, kadangi plaukimas atvirame vandenyje yra daug grėsmingesnis mūsų sveikatai ir gyvybei.

Pagrindinės paskendimų priežastys:

• pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
• informacijos apie saugumą (nesaugumą) vandenyje stoka;
• neapribotas patekimas prie vandens telkinių;
• priežiūros stoka;
• galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas.

Norint apsaugoti save ir kitus, būtina įsidėmėti paprastas taisykles.

Maudytis negalima:

• jei nepažįstate maudynių vietos ypatybių;
• jei esate pavargęs;
• perkaitus arba esant žemai vandens temperatūrai (žemesnei nei 14° C);
• vakare, kai tamsu;
• ką tik pavalgius, pilnu skrandžiu (po valgio reikia palaukti mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – valandą);
• valgant, kramtant kramtomąją gumą;
• pavartojus svaigiųjų gėrimų ar kitaip apsvaigus.