Brolis Rolandas: Kuo mums sunkiau, tuo svarbiau surasti viltį

Paprašėme Jurbarko Švč. Trejybės parapijos vikaro, kunigo brolio Rolando Taučiaus OFM pasidalinti mintimis apie laikus, kai, rodos, Dievas pamiršta žmones, leisdamas vykti karams, siautėti diktatoriams: kaip vertinti baisius žmonijos darbus, kur semtis stiprybės.

„Kodėl Dievas tyli? Šiandien ne vienas manęs klausia šio klausimo. Vienareikšmiško atsakymo neturiu. Bet galima visiems gvildenant kartu atrasti tą atsakymą,  kodėl ir šiandien Dievas tyli, kodėl leido blogiui triumfuoti“, – svarsto brolis Rolandas, prisimindamas 44-osios psalmės žodžius, kenčiančio Izraelio skundą. „Palikai mus bejėgius šakalo lindynėje ir apgaubei mirtina tamsa. Dėl tavęs mes esame nuolat žudomi. Su mumis elgiamasi kaip su pjovimui skirtomis avimis. Atsibusk, Viešpatie, kodėl miegi? Kelkis. Neatmesk mūs amžinai. Kam slepi savo veidą? Kodėl užmiršai mūsų skurdą ir priespaudą. Juk mes gulime kniūbsti dulkėse ir nebegalime pakilti nuo žemės. Stokis. Ateik mums padėti. Atpirk mus dėl ištikimos meilės“.

Anot kunigo, kad ir kaip yra sunku, reikia atrasti viltį. Ir kuo yra sunkiau, tuo svarbiau yra tą viltį turėti. „Mes gyvename puolusiame pasaulyje, kuriame daug skausmo ir sielvarto. Gal kaip tik dabar išgyvename sunkmetį, netekę darbo, sveikatos, artimo žmogaus, gal patyrėme santykių griūtį, šypsomės pro ašaras. Bet labai svarbu atrasti viltį. Ir byloti, kad Dievas niekada nenusisuka nuo žmogaus. Jis lieka ištikimas. Tad labai svarbu neišsigąsti. Dievas niekada neapleidžia“, – kalbėjo brolis Rolandas, patardamas nepamiršti, kad ir tylėdamas Dievas nepaliauja būti su mumis.

Kunigas tuo pačiu ragina visus atidžiau pažvelgti ir į save. „Norisi kiekvieno paklausti, kaip mums sekasi. Gal mes per daug murmame, gyvename nepasitenkinimo kultūroje. Tokį išbandymą patyrė išrinktoji tauta, to būta ir Jėzaus kartoje. Sakyti, kad „viskas blogėja, nieko gero“ – nėra krikščioniška laikysena. Mes turime būti vilties keliautojai, mes turime liudyti. Štai popiežius Pranciškus paskelbė 2025 metus Jubiliejiniais metais, kurie yra vilties metai. Ir mums reikia tų ženklų, kad vėl atsigręžtume. Ateis viltis. Tik reikia kantrybės. Kartais tie išbandymai mus tik dar labiau sustiprina“, – sakė vienuolis, ragindamas visus melsti taikos. Melsti, kad taika įsiviešpatautų tarp tautų ir visų Viešpaties mylimų žmonių širdyse.

„Palinkėkite artėjančių švenčių mums visiems to, ko, jūsų manymu, šiuo metu mums visiems labiausiai reikia, ko mums visiems labiausiai trūksta“, – paprašėme brolio Rolando.

Jis primena Šv. Kalėdų prasmę ir žinią. „Dievas tapo žmogumi, kad turėtume išganymą. Štai kokia nuostabi Kalėdų žinia, pripildyta džiaugsmo, kad Dievas žmogaus istorijoje visada pasilieka. Kristaus gimimas neša ramybę. Pats būdamas trapus, pažeidžiamas, bet vis tiek dovanoja savo meilę, kad atrastume Dievuje laimę ir džiaugsmą. Tegul šios Kalėdos pripildo visų jūsų širdis džiaugsmo, laimės, ramybės ir vilties, kad būtų kuo mažiau susiskaldymo ir susipriešinimo, kad visada matytume vienas kito akis, džiaugtumėmės susitikę gatvėje. Ir tik tada ateis džiaugsmas.  Linkiu visokeriopos Dievo palaimos. Tegul Šv. Kalėdų džiaugsmas visada skamba jūsų namuose. Švęskime brangią dieną, kai Dievas ateina į kiekvieno namus. Palaimintų gražių Šv Kalėdų“, – linkėjo brolis Rolandas.

„Ir pabaigai. Esame be galo Dievo mylimi, kad ir kokie būtume“, – teigia vienuolis, įsitikinęs, kad meilė ir gerumas yra kelias į geresnį, žmogiškesnį pasaulį.