Brandos egzaminų ir studijų abiturientai laukia su didžiausiu nerimu

Covid-19 pandemija išbandymus pametėjo įvairiems gyventojų sluoksniams ir paslaugų sektoriams. Pripažįstama, kad visgi labiausiai paveikta sritis – švietimas. Mažieji verslai atsities, perorientuos savo veiklą, prastovose esantys darbuotojai grįš į senas ar naujas darbo vietas, tačiau kaip bus ištaisytos švietimo spragos beveik nekalbama. Šiemet mokyklas baigiantys abiturientai išgirdo ir dar vieną naujieną – studijų branginimą. Kai kurias studijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei siūlo pabranginti net iki 68,19 proc., motyvuodamos kad toks finansavimas, koks skiriamas dabar, nepadengia visų aukštųjų mokyklų išlaidų. Negana to, kalbama ir apie valstybės finansuojamų vietų sumažinimą. Būsimi studentai kelia klausimą, kodėl valstybė ketina pasipelnyti jų tėvų sąskaita – padaryti kuo daugiau mokamų vietų su didesne mokamų studijų kaina. Tuo metu, kai jie visus metus (kai kurie be pertraukos) lanko nuotolines pamokas, kurių efektyvumas ir pasiekiami rezultatai prastesni nei mokantis įprastu būdu. „Galbūt valstybei paranku šiuo metu kuo daugiau abiturientų permesti į mokamas studijas, nes jau ir taip aišku, kad egzaminų kartelės, kuri išlieka panaši kaip pernai, didelė dalis mokinių paprasčiausiai neperšoks“, – kalba mokytoja ir kartu abituriento mama jurbarkietė Rita.

Ir išties, apie egzaminų sušvelninimą ar atsisakymą, kaip buvo kalbėta karantino pradžioje, minčių nėra. Tiesa, yra viena naujovė – šiemet nebus lietuvių kalbos kalbėjimo dalies  – įskaitos, kuri, ko gero, nuotoliniu būdu būtų sunkiai įsivaizduojama – panašesnė į raiškiojo skaitymo konkursą nei į įskaitą. Visi kiti egzaminai lieka savo vietoje. Kitus galimus  pokyčius dėl karantino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja pateikti kovo 1 d.

Pirmasis išbandymas abiturientų lauks jau po poros mėnesių. Numatyta, kad valstybinis anglų, rusų, vokiečių kalbų egzaminų (kalbėjimo dalis) vyks balandžio 7-9 dienomis, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis egzaminas – gegužės 28 d., anglų kalbos klausymo, skaitymo ir rašymo dalys – birželio 1-ąją, matematika – birželio 4-ąją. Egzaminų sesija baigsis birželio antroje pusėje – 21 dieną, fizikos egzaminu. Pernai egzaminų sesija dėl karantino buvo atidėta. Ar bus tai padaryta ir šiais metais, kol kas žinių nėra.  Žvelgiant į dabartinę padėtį, kai karantinas pratęstas iki kovo, būtų naivu tikėtis ir konsultacijų prieš egzaminus efektyvumo. Kiekvienas, matyt, ruošis taip, kaip tą daro ir dabar. Tvirti dešimtukininkai pasikliauja savo jėgomis ir nuotoline mokytojų pagalba, jaučiantys spragas perka nuotolines paskaitas, kurių, beje, pasirinkimas išties didelis, kaip ir kainų skirtumas. Daliai tų, kuriems žinių spragos didesnės už tėvų gaunamas pajamas, telieka pasikliauti sėkme.

 Jurbarko 3 gimnazijose ir Smalininkų TVM mokosi  205 kandidatai (Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje – 128, Eržvilko – 14, Veliuonos – 30, Smalininkų TVM – 33). 

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikyti ruošiasi 155 abiturientai, anglų kalbos – 165, istorijos – 77, matematikos – 166, biologijos – 66, chemijos – 6, fizika – 19, informacinių technologijų – 20, geografijos – 49, rusų kalbos – 3, vokiečių kalbos – 3.

Ne visų valstybinių brandos egzaminų centrai bus Jurbarke. Chemiją kandidatai vyks laikyti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, rusų kalbą –  į Tauragės „Versmės“ gimnaziją, vokiečių kalbą –  Kauno Antano Smetonos gimnaziją.

 Mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimas kuklesnis. Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį egzaminą laikys 53 abiturientai, menų – 15, technologijų – 34.

Technologijų ir menų brandos egzaminai vykdomi spalio–gegužės mėnesiais toje mokykloje, kurios mokiniai pasirinko šiuos egzaminus laikyti, vertinimas – brandos egzamino vertinimo centre.