Baltosios lazdelės dieną aptarta aklųjų ir silpnaregių situacija Jurbarko rajone

Spalio 15-ąją minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Baltoji lazdelė – neregių orientavimosi erdvėje priemonė ir regos negalią turinčių žmonių simbolis. Šią dieną visame pasaulyje atkreipimas visuomenės dėmesys į regėjimo negalią turinčius žmones, problemas, su kuriomis jiems tenka susidurti, ir pageriami šių žmonių pasiekimai. Lietuvoje regos negalią turinčių asmenų priskaičiuojama arti 3000. Jurbarko rajono savivaldybėje gyvenančius akluosius ir silpnaregius savipagalbai buria LASS Jurbarko rajono filialas, kurio narius savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius šiandien pakvietė pasidalinti mintimis, įžvalgomis, patarimais ką dar reikėtų padaryti, kad regėjimo negalią turintys žmonės mūsų mieste jaustųsi patogiai ir saugiai.

Į susitikimą atvyko LASS Jurbarko rajono filialo pirmininkė Danutė Šimkutė, tarybos narės Inga Kornikaitė bei Janina Kūgienė ir organizacijos narys Tomas Jokimaitis.

„Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialai veikia beveik visose šalies savivaldybėse. Jurbarko rajono savivaldybėje gyvenančius akluosius ir silpnaregius buria mūsų filialas, kuris šiuo metu vienija 30 narių. Esame viena seniausių neįgaliųjų organizacijų Lietuvoje. Jurbarke įkurta 1967 m., o Lietuvoje 1926 m. Šiemet sąjunga švenčia 95-erių metų sukaktį, todėl nuspręsta inicijuoti susitikimus su rajonų merais“, – kalbėjo LASS Jurbarko rajono filialo pirmininkė Danutė Šimkutė.

Svečiai pasidžiaugė atnaujinta Jurbarko miesto Nemuno gatve bei kita infrastruktūra, kuri pritaikyta negalią turinčių žmonių poreikiams. Dėmesį jie atkreipė į naujai planuojamą statyti Jurbarko autobusų stotį. Išsakytas pageidavimas, kad šis objektas būtų pritaikytas ne tik judėjimo, bet ir regėjimo negalią turintiems žmonėms. Susitikimo metu taip pat buvo pasidalinta įžvalgomis apie iškylančias problemas: netinkamai mieste veikiančius šviesoforus (dėl skleidžiamų garsinių signalų), atsirandančias laikinas kliūtis (reklaminius stendus, statybos darbus), kurie sukelia nepatogumų.

Daugiau dėmesio prašė skirti įvairiems užrašams, kad būtų ženklinimai aiškesni, didesnėmis raidėmis. Kalbėta ir apie šiuolaikines technologijas, kurios galėtų palengvinti regos negalią turinčių asmenų gyvenimą, įdiegiant specialias programėles ten, kur reikalingas matymas ir skaitymas.

„Rekonstruojant ar kuriant naują infrastruktūrą, atsižvelgiame į negalią turinčių žmonių poreikius, nes siekiame jiems sukurti kuo patogesnes sąlygas. Ne tik visa Jurbarko autobusų stoties, bet ir baseino, kuris bus statomas šalia „Ąžuoliuko“ mokyklos, aplinka bus pritaikyta negalią turintiems žmonėms. Tuo labai džiaugiamės“, – sakė meras Skirmantas Mockevičius ir pakvietė nebijoti naudotis būsima infrastruktūra, kai tik ji bus sukurta.

Susitikime savivaldybės vadovai pažadėjo kreiptis į Jurbarko miesto seniūniją su prašymu dažniau informuoti gyventojus apie mieste atsirandančias laikinas kliūtis bei pasiūlė LASS Jurbarko rajono filialo nariams bendradarbiauti su Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir organizuoti renginius, skirtus akių sveikatos prevencijai.

D. Šimkutė nuo LASS Jurbarko rajono filialo organizacijos merui įteikė dovanų, tarp kurių – Brailio rašto leidiniai, Vilniaus aklųjų centro pagaminti simuliaciniai akiniai, kuriuos užsidėjus galima atsidurti įvairiomis regos ligomis sergančių asmenų kailyje.

Nuėjęs beveik  dviejų šimtų metų kelią, Brailio raštas šiandien susiduria su milžiniška konkurencija – naujausiomis technologijomis. Anksčiau buvo daug neregių, mokančių skaityti Brailio raštu, bet nebuvo knygų. Dabar yra daug knygų, bet mažai mokančių jį skaityti“, – sako LASS organizacijai Jurbarke priklausantis Tomas. Kam tekstą rašyti Brailio mašinėle, jeigu jį galima padiktuoti kompiuteriui balsu? Bet  klausydamas taisyklingai rašyti, deja, neišmoksi. Su rimta problema ugdymo įstaigos susidurs 2024 m., kai į bendrojo ugdymo mokyklas sugrįš dabar specialiąsias mokyklas lankantys mokiniai, turintys regos sutrikimų, nes specialistų, tarp jų ir mokančių Brailio raštą, trūksta.