Bagažinių turgelis iš Jurbarko pasitraukė su trenksmu – mesti kaltinimai valdžiai sužlugdžius idėją

Daug diskusijų sukėlęs bagažinių turgelis turėjo startuoti nuo liepos 4 dienos. Planai savaitei nusikėlė – startavo nuo liepos 11-osios. Ir ne Jurbarke, o Raseinių turgavietėje. Daugiau nei pusšimtis automobilių sekmadienį keliavo į gretimą rajoną. Pirko, pardavinėjo, leido pinigus prekybos centruose, kavinėse. Kitaip tariant, papildė Raseinių, o ne Jurbarko biudžetą. Mūsų valdžia sako, kad tai ne bėda. Gera vieta ilgai tuščia nebūna – prekyba iš bagažinių vyks toliau, jei bus poreikis. Retorinis klausimas, ar tikrai, nes Jurbarke tuščių pastatų ir vietų ne mažėja, o priešingai – vis daugiau atsiranda, nes, kaip žinome, griauti kur kas lengviau nei statyti.  Pasak vienos iš organizatorių, Eglės Kimutienės, bagažinių turgelis negimsta per dieną – tai nėra įprastas verslas, prekyba. Tai renginys, bendravimo atmosfera, kurią sukurti prireikia ne vienerių metų metų. 

Aikštelė prie Nemuno buvo tinkamiausia

Skaitytojams priminsime, kad 2017 metais bagažinių turgelis jau buvo organizuojamas vadinamoje „feisbuko“ aikštelėje. Jis vykdavo kaip nekomercinis renginys, dalyvavimas jame buvo nemokamas. Prekeiviai pardavinėjo jiems nereikalingus asmeninius daiktus – nebenešiojamus, vaikų išaugtus drabužius, knygas, žaislus, buitinę techniką ir t. t. Tada tarp prekybininkų kilo tam tikrų nesusipratimų, mat dalis jų prekiavo naudotais, dalis – naujais daiktais, ir organizatoriai patys sustabdė veiklą.

Pasak Eglės Kimutienės, 2018 metų pavasarį buvo gautas pasiūlymas nuomotis privačią aikštelę ir joje organizuoti bagažinių turgelį. Tris sezonus (2018-2020) veikla vyko privačioje aikštelėje prie didžiosios „Norfos“ parduotuvės Lauko gatvėje. „Šį pavasarį aikštelės savininkas pranešė, kad aikštelės nebegalės nuomoti dėl jo paties išsiplėtusio verslo. Likome be aikštelės, kurioje galėtume organizuoti 5-ąjį Jurbarko bagažinių turgelio sezoną“, – pasakoja Eglė.

Jos žodžiais, Jurbarke privačių aikštelių nuomai nelabai yra. Neradusios tinkamos privačios aikštelės gegužės mėnesį Jurbarko rajono savivaldybės tarybai bagažinių turgelio iniciatorės ir organizatorės Eglė Kimutienė ir Indrė Ryliškė, pateikė prašymą leistis nuomotis aikštelę, esančią Nemuno g. 16 ir joje organizuoti Jurbarko bagažinių turgelį. Prašyme nurodė, kodėl nori būtent šios aikštelės, o ne kurios nors kitos. „Automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie turgaus pasirinkta todėl, kad ji lengvai pasiekiama pėsčiomis, dviračiais, automobiliu ir kt. judėjimo priemonėmis. Taip pat yra gerai matoma važiuojantiems per Nemuno tiltą ir sukelia susidomėjimą bei norą apsilankyti (turizmo skatinimas, miesto biudžeto papildymas). Aikštelė yra saugi, nes turi atskirą įvažiavimą ir išvažiavimą (galvojant apie dalyvių ir lankytojų saugumą). Subraižytos linijos palengvina organizacinį darbą – automobilių sustatymą. Tinkamas aikštelės dydis (kitų miestų patirtis parodė, kad bagažinių turgeliai rengiami mažose aikštelėse pasmerkti žlugimui), o be to turime savo patirties ir žinome, kiek vidutiniškai atvyksta dalyvių į bagažinių turgelį. Taip pat pateikėme priedą, kuriame nurodėme bagažinių turgelio tikslą, uždavinius, organizavimo tvarką, taisykles dalyviams (kuo galima ir kuo negalima prekiauti)“, – aiškina organizatorės. 

„Komitetų posėdžiuose ir birželio 23 d. tarybos posėdyje buvo jaučiama, kad leistų organizuoti bet kurioje aikštelėje, bet tik ne Nemuno g. 16. Mus pasiekė informacija, kad gretimo namo gyventojai buvo agituojami pasirašyti už tai, jog nebūtų bagažinių turgelio. Dviejuose komitetuose pajutome kai kurių tarybos narių stiprų nepalaikymą ir puolimą“, – pasakoja moterys. Tiek siūlymas rengti bagažinių turgelį ūkininkų turguje, kur nėra kelio dangos (dalyviai atsiveža švarius drabužius ir juos turi dėti į dulkes, o jeigu tą dieną palijo lietus tai – į balas), tiek prie Naujamiesčio mokyklos aikštelė neatitiko bagažinių turgelio poreikių. „Buvo pasiūlymas organizuoti „bagažiukus“ ir pačioje Jurbarko turgavietėje, tačiau turgaus aplinka tikrai nedvelkia jaukumu ir šilta atmosfera“, – atvirauja Eglė. Jos nuomone, dauguma tarybos narių nėra nė karto lankęsi bagažinių turgelyje, nepajuto kokia ten atmosfera, nesuprato, kad tai laisvalaikio praleidimo forma, o ne vien daiktų pardavimas.

Nuomos nepaskelbė, bet naudotis leido

Jeigu aikštelę prie Nemuno savivaldybė būtų nusprendusi nuomoti, tam reikėtų organizuoti konkursą. Ar jį bagažinių turgelio organizatorės būtų laimėjusios – klaustukas. „Nebūtume, tai nebūtume. O dabar atėmė mūsų idėją. Kiekvienas žmogus – ar iš Šakių, ar iš Kauno, ar iš kitos vietos – turi atvykti ir gauti seniūnijos leidimą prekiauti toje aikštelėje. Jokio organizavimo, jokio administravimo. Ar lis, ar kažkas keisis, niekas jam nepraneš, nepasakys“, – sako Eglė. Daugumą naudotų daiktų prekeivių ji jau pažįsta, užmegzti ryšiai, tad administruoti turgelio veiklą buvo patogu ir visiems ta tvarka labai tikusi. „Jokio organizavimo, jokios atsakomybės, jokio saugumo. Pasiima seniūnija 3 eurus ir žmogus jau laisvas – gali nors ir vienas stovėti ir iš bagažinės pardavinėti. Tik klausimas, kad eis į tokį neorganizuotą renginį. Pinigus susirinkom, idėją iš merginų pasiėmėm, ir pinigus užsidirbam. Čia toks va buvo valdžios pasiūlymas“, – ironizavo pašnekovės.„Paskui man jau pasiūlė „palengvinimą“. Pasiūlė išsipirkti organizatorėms tiek automobiliams skirtų vietų, kiek tikisi, jog atvažiuos prekeivių. Galvoju, atvažiuos šimtas, sumoku po tris eurus už automobiliui skirtą vietą, o atvažiuoja 50. Tai ką man tokiu atveju daryti, iš savo šeimos pinigų padengti?“, – svarsto Eglė. Sako, kad į šį klausimą atsakymo taip ir negavusi. „Siūlė išsipirkti leidimus su draudimu juos perparduoti. Tai reiškia, kad išsiperku ir viena sau stoviu, nes kitu atveju baudą gaunu ir aš, ir kitas žmogus“, – pertekliniais reikalavimais stebisi organizatorė.

Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius sako taip ir nesupratęs, kodėl kyla aistros ten, kur jos visiškai nebūtinos. Anot mero, taryba nubalsavo prieš aikštelės prie Jurbarko turgaus nuomą, tačiau neatėmė galimybės prekiauti joje sendaikčiais. Pataisė ir sprendimą mokėti už automobilio vietą kiekvienam atskirai – sudarė sąlygas tą padaryti bagažinių turgelio organizatorėms. Jos pasirinko kitą sprendimą – organizuoti bagažinių turgelį kitame mieste. „Vienintelis įtikinimas, kad bagažinių turgeliui atvira aikštelė prie Nemuno – tai, kad turi žmonės į ją rinktis ir prekiauti. Kitaip nepatikės. Kokiu būdu kitaip pasakyti, kad bagažinių turgeliui viskas leista. Vienintelis būdas – atvažiuoja žmonės ir prekiauja, kito kelio nėra. Visi, kurie nori, prašom atvykti. Išsiimti leidimą ir prekiauti. Nereikia nei verslo liudijimo, tik turėti leidimą vietai. Meras sako, kad ir tas simbolinis 3 eurų mokestis buvo diskutuotinas dalykas – jei būtų poreikis, galima to mokesčio ir visai atsisakyti. Viskas duota. Merginos norėjo visą teritoriją išsinuomoti, bet tam yra reikalingas konkursas. Tai mes nusprendėme iki konkurso paskelbimo leisti joms vykdyti veiklą be nuomos, išsiperkant dalyviams vietą automobiliui – tą padarant atskirai kiekvienam žmogui. O rugpjūčio mėnesį planavome grįžti prie sprendimo – skelbti nuomai konkursą. „Taip ir likau nesupratęs, tai kur yra problema – veiklos neuždraudėm“, – svarstė meras, kviesdamas tuos, kurie nori prekiauti bagažinių turgelyje, kreiptis į seniūniją ir sekmadieniais prekiauti – taip bagažinių turgelis neiškeliaus iš Jurbarko. 

Politikų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieniems bagažinių turgelis panašus į mokesčio vengiantį verslą, kitiems – į gražią iniciatyvą. Tarybos narės Ingos Molevaitės pasisakymas feisbuke reziumavo visą šią istoriją ir sulaukė daugelio jurbarkiečių palaikymo. Kai kurie jų siūlė uždegti žvakutes toje aikštelėje, kurią Eglė ir Indrė prašė išnuomoti, bet buvo neišgirstos. „Bagažinių turgelis keliasi į Raseinius. Praradom dar vieną projektą. Nors tikiuosi, kad susigrąžinsim, bet panašu, kad ne šiemet. Labiausiai apmaudu, kad Eglė ir Indrė atėjo su labai paprastu prašymu – leisti aikštelėje vykdyti bagažinių turgelį. Diskusijų, emocijų, intrigų buvo tiek, kad net mintis apie neeilinį posėdį nepakeitė merginų pozicijos: „Kol kas traukiamės, pavargom. Lauksim, kol pasikeis valdžia“. Šiemet paskelbti Jaunimo metai. Tai štai taip mes juos „paminėjom“ Jurbarke. Man ne tik kaip Jaunimo reikalų tarybos pirmininkei, bet ir kaip jurbarkietei yra be galo liūdna stebėti, kai veiklūs, protingi ir perspektyvūs jauni žmones traukiasi negaudami nei supratimo, nei elementaraus palaikymo. Panašu, kad jaunimo politika mūsų savivaldybėje į prioritetų sąrašą neįtraukta“, – apgailestauja politikė.