Autobusų parko darbuotojai sukilo dėl vadovavimo stiliaus

Nekviečiami bendri susirinkimai, susikalbėjimo stoka kolektyve, iš darbo atleidžiami specialistai – ir tai tik maža dalis problemų bei kaltinimų, kuriuos praėjusį pirmadienį pažėrė UAB autobusų parko kolektyvo darbuotojai direktoriui Arvydui Štului. Susirinkę pilnoje salėje žmonės pokalbiui pakvietė ne tik patį direktorių, bet ir Seimo narį Ričardą Jušką, savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių, administracijos direktorės pavaduotoją Darių Juodaitį ir tarybos narį Daivarą Rybakovą. Kadangi UAB Jurbarko autobusų parko akcijos priklauso savivaldybei, jie ir buvo sukviesti „gesinti gaisro“ – pusantrus metus įmonei vadovaujantis A. Štulas, pasak darbuotojų, nė karto nesuorganizavo bendro susirinkimo, nesitarė su visiems atstovaujančia darbo taryba.  

Įmonės darbuotojai sukilo prieš struktūros pakeitimą

Darbo tarybos pirmininkas Eduardas Bindokas, pradėjęs susirinkimą, pirmiausia aptarė įmonės struktūrą. Pasak jo, nepasitenkinimas direktoriaus darbo metodais brendo ne vieną dieną, tačiau kantrybė visiems trūko po to, kai rugpjūčio 20 dieną buvo įteiktas raštas administracijos direktorei Vidai Rekešienei dėl įmonės struktūros pakeitimo, nes ji yra perteklinė, todėl turi būti panaikinamos keturios pareigybės, iš viso 6 etatai – administratoriaus, budinčių mechanikų, sandėlininko, sveikatos priežiūros specialisto.

„Pagal įstatymus viskas atrodė kaip ir tvarkoje. Bet rugpjūčio 1 dieną vietoje kontrolės vadybininkės Danutės Martinkienės buvo priimta mergina iš darbo biržos. Taip reikia suprasti, kad mes visi tampam pertekliniais, bet nauji darbuotojai priimami, nors visi žino, kad naujai priimtas žmogus visiškai neturi tam tinkamo išsilavinimo. Nesusikalbėjimas, bet ne struktūrizacija čia kalčiausia. Nėra sutarimo tarp darbuotojų ir direktoriaus. Visur, kur pažiūrėsi, – dėl padangų, tepalų keitimo, visur. Ši situacija dirbtinai sukelta iš asmeninių nesutarimų“, – sakė E. Bindokas.

Direktorius, atsakydamas į šiuos priekaištus sakė, kad galima apsieiti su mažiau darbuotojų, nes jų yra perteklius, todėl likusieji gali atlikti visus darbus. Į beriamus priekaištus dėl galimos parko struktūros pakeitimo jis argumentavo, jog ši UAB yra pavaldi savivaldybei, bet yra pelno siekianti įmonė. Per tarybos posėdžius tarybos nariai pabrėžia, kad dirba nuostolingai, todėl ir buvo inicijuota keisti struktūrą. Jo teigimu, buvo peržiūrėta, kad galima tikrai apsieiti su mažiau darbuotojų ir atlikti tuos pačius darbus. „Inicijuota pertvarka, nieko blogo nematau tame“, – susirinkime teigė jis.

Darbo tarybos pirmininko pavaduotojas Jonas Girinis piktinosi direktoriaus išsakytais žodžiais ir svarstymais apie perteklinį darbuotojų skaičių. „Keturių mechanikų netekom, jei dar trijų neteksim, nebus įmanoma dirbti. Perteklinių nėra. Įsivaizduokit, kaip galima dirbti, jei 50-čiai transporto priemonių tenka tik vienas suvirintojas ir vienas dažytojas. Protu nesuvokiama. Reikia suvirinti, o jis tuo metu dažo. Reikia dar bent dviejų arba daugiau darbuotojų šiose pareigose. Blogai, direktoriau. Visos mašinos reikalauja priežiūros. Šaltkalvių tikrai trūksta. Pusė autobusų yra tikri kledarai, o naujų pirkti nėra pinigų.“

Pasak tarybos pavaduotojo, patys vairuotojai remontuoja, po mašinom lenda, po darbo atrodo juodi kaip velniai. Darbo sąlygos – dulkės, purvas ir dumblas. „Mažam vaikui galima papasakoti, kad per daug darbuotojų, o ne mums. Stovim vietoje, direktoriau“, – piktinosi vyras. Jis užsiminė ir apie tai, kad per tą laiką paskatinti buvo tik du darbuotojai. „Žmonės dirba labai sunkiai. Išsaugoti darbo vietas reikia. Mes vieningai kovosim, todėl ir susirinkom išspręsti problemas. Nėra kontakto su direktoriumi, darbo tarybai darbuotojai guodžiasi, todėl nėra ir gero rezultato“, – reziumavo J. Girinis.  

Susirinkime buvo diskutuota ir apie vaizdo stebėjimo kamerų įsigijimą – tam išleista apie 20 000 eurų. Darbuotojai svarstė, kad šiuos pinigus geriau būtų investavę į autobusų stoties sutvarkymą. Direktoriaus nuomone, šios kameros būtinos norint užtikrinti pačio autobusų parko saugumą, o be jų saugos tarnyba, su kuria pasirašyta sutartis, išvis neapsiimtų saugoti. Diskutuota, kad tokių kamerų būtų užtekę dviejų, o dabar jų pristatyta visoje teritorijoje. „Tik vienos ar dviejų neužtenka, kadangi saugos tarnybai perduota saugoti. Kaip ji matys kitas puses? Dėl to ir atvažiuoja specialistai, konsultuoja ir padaro kaip privaloma. 20 000 eurų – tai vienkartinė įmoka, kamerų abonentai nieko nekainuos, tik saugos tarnyba“, – į priekaištus argumentavo A. Štulas.  

Aštrios diskusijos virė ne tik dėl šių kamerų. Buvo pasipiktinusiųjų dėl naujos darbuotojos, kaltinimų, kad direktorius dėl jos meluoja, priekaištauta, kad darbuotoją galėjo priimti iš čia dirbančių ir kt.

Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 31 dienos numeryje. Jį taip pat galite įsigyti čia.