Atvėsus orams į namus gali veržtis neprašyti įnamiai – graužikai: kaip nuo jų apsisaugoti?

Rudenį iš sodo ar daržo užauginti vaisiai ir daržovės keliauja į sandėliavimo patalpas. Tačiau kartu su derliumi į jas, ieškodami maisto ir šiltesnio prieglobsčio, braunasi ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai bei platintojai – graužikai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kokias dažniausiai ligas platina pelės ir žiurkės, kuo jos pavojingos ir kaip galima jų išvengti.

Graužikai – sunkių ligų platintojai

Pelės ir žiurkės ne tik gadina žmogaus turtą, maisto atsargas, daro žalą aplinkai, tačiau platina ir pavojingas ligas. Tai viena iš nedaugelio gyvūnų grupių, kuri gali gyventi laukinėje gamtoje ir taip pat sėkmingai klestėti žmonių būste ar šalia jo.

„Graužikų platinamomis ligomis žmogus gali užsikrėsti tiesiogiai, t. y. liesdamas graužikus, kontaktuodamas su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, jiems įkandus ar įdrėskus (pavyzdžiui, jersiniozė, leptospirozė). Netiesiogiai graužikų platinamos ligos žmogui gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (pavyzdžiui, tuliaremija, erkinis encefalitas, Laimo liga)“, – pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Antanavičius.

Vienos dažniausių  graužikų platinamų ligų yra tuliaremija ir leptospirozė. Šių ligų atvejų Lietuvoje pasitaiko kasmet.

Infekcijos šaltinis – gyvūnai

Tuliaremija – infekcinė liga, kurią sukelia Francisella tularensis bakterija. Ji pasižymi dideliu užkrečiamumu ir į žmogaus organizmą gali patekti per odą, akis, burną arba plaučius. Įkvėpus bakterijų tikimybė užsikrėsti yra daug didesnė nei valgant užterštą maistą.

Ligos sukėlėjas dažniausiai aptinkamas laukiniuose gyvūnuose, tokiuose kaip kiškiai, voverės, žiurkės, elniai, bet gali būti randamas ir tarp naminių gyvūnų – šunų, kačių, avių. Žmogus šia liga gali užsikrėsti liesdamas minėtus gyvūnus, lupdamas sergančio gyvulio kailį ar dorodamas  mėsą, taip pat liesdamas  nugaišusius gyvūnus.

„Be to, sergantys arba nugaišę gyvūnai gali užteršti ir aplinkui esantį dirvožemį, vandenį ar maisto produktus – taip formuojasi gamtiniai tuliaremijos židiniai, kur infekcija gali plisti kitiems miško gyventojams. Svarbu žinoti ir tai, kad šią ligą žmogui gali pernešti ir kraujasiurbiai vabzdžiai – erkės ar uodai, tačiau užsikrėtęs žmogus kito žmogaus užkrėsti negali“, – paaiškina NVSC atstovas.

Simptomai primena gripo

Dar viena pavojinga liga, kurią platina graužikai – leptospirozė.  Žmonės dažniausiai ja užsikrečia besimaudydami, gerdami ar naudodami buities reikmėms atvirų vandens telkinių vandenį, tiesioginio sąlyčio su infekuotais graužikais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu. Be to, šią ligą gali platinti ir naminiai gyvūnai – karvės, kiaulės, avys, šunys, katės, arkliai.

„Leptospirozė prasideda staiga: iki 39–40 laipsnių pakyla temperatūra, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti. 5–10 proc. susirgusiųjų išsivysto sunki ligos forma, inkstų ar kepenų nepakankamumas“, – ligos simptomus vardija specialistas.

Norint apsisaugoti graužikų platinamų ligų, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

• ruošdami rūsius ar sandėliukus maisto atsargų laikymui, patalpas iššluokite drėgna šluoste, visus paviršius kruopščiai nušluostykite su šiltu muiluotu vandeniu, patalpas – išvėdinkite;
• laikykitės asmens higienos taisyklių. Plaukite rankas su muilu ir vandeniu ar jas dezinfekuokite;
• negerkite vandens iš atvirų vandens šaltinių;
• vaisius ir daržoves plaukite tekančiu vandeniu;
• nevartokite apgraužtų maisto produktų;
• sandariai uždarykite visus maisto gaminimui skirtus reikmenis;tinkamai prižiūrėkite aplinką (nekaupkite buitinių atliekų, reguliariai pjaukite žolę, ypač aplink pastatus, venkite vijoklinių augalų ant pastatų sienų);
• užtaisykite pastatų pamatuose esančius plyšius ir angas;
• medžiodami, lupdami kailius arba dorodami mėsą (ypatingai – kiškių) dėvėkite apsaugines pirštines, akinius;
• nelieskite kritusių gyvulių (ypatingai – graužikų); 
• kol graužikų yra nedaugjuos galite naikinti mechaninėmis priemonėmis (spąsteliais, gaudyklėmis, lipniomis juostomis, suteptomis klijais, ultragarsiniais atbaidymo prietaisais ir kt.);
• jei graužikų užsiveisė gausiai ir lengvai jų nepavyksta išnaikinti – kvieskite kenkėjų kontrolės įmonių specialistus, turinčius licenciją šiai veiklai.

„Graužikus būtina nuolatos ir laiku naikinti, kad užtikrintume gyvenamosios aplinkos, maisto produktų apsaugą ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms atsirasti ir plisti“, – atkreipia dėmesį specialistas.