Atšvaitas gali išgelbėti gyvybę
Rudens ir žiemos sezono metu, kai eismo sąlygos tampa sudėtingesnės dėl blogo oro (lietaus, sniego ar rūko), taip pat dėl to, kad rytais vėliau švinta, o vakarais anksčiau temsta, padidėja tikimybė pėstiems, kurie nesegi atšvaito, nedėvi liemenės ar neturi kito šviesą atspindinčio elemento pakliūti į eismo įvykį. Dažniausiai pėsčiuosius, dviratininkus transporto priemonės partrenkia ir mirtinai sužaloja neapšviestuose kelio ruožuose, kai jie eina per važiuojamąją kelio dalį, važiuojamąja dalimi ar netikėtai į ją įeina (įbėga). Dėl tokių eismo įvykių dažnai kalti būna patys pėstieji, neturintys jokių šviesą atspindinčių elementų, dėvintys tamsius drabužius, prieš, įžengdami į važiuojamąją dalį, neįvertinantys atstumo iki artėjančios transporto priemonės.
Esant prastam orui ir tamsiam paros metui, svarbu, ne tik turėti atšvaitą, bet ir tinkamai jį nešioti. Jis nebus naudingas, jei tamsiuoju paros metu pėsčiajam einant neapšviestu keliu, gulės kišenėje ar bus paliktas namuose.
Aktualu, kad atšvaitas būtų prisegtas dešinėje drabužių pusėje, automobilio žibintų aukštyje, kad jį matytų iš priekio atvažiuojantys transporto priemonių vairuotojai. Juostinis atšvaitas dedamas ant dešinės rankos, ties alkūne, o ant dešinės kojos – žemiau kelio. Ant rankinės ar kuprinės atšvaitai segami iš dešinės pusės.
Su atšvaitu (žibintu) einantį ar dviračiu (vežimu) važiuojantį žmogų, vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį ir saugiai prasilenktų su pėsčiuoju (dviratininku, vadeliotoju), esant būtinumui – sustotų.
negi Šimonytė parodė gerą valią ir padovanojo savo balsus Kniukštai,?
Baigiasi parašų rinkimo prezidento rinkimuose terminas. Parašus surinkę kandidatai