Atsisveikindami su mirusiaisiais nepažeiskite įstatymų

Per Visų Šventųjų dieną ir Vėlines skubėsime į kapines uždegti žvakutes ir prisiminti anapilin išėjusius artimuosius. Mirtis dažnam kelia baimę, skausmą, tačiau suvokiame, kad amžinai negyvensime. Tikintiesiems mirtis – slenkstis į kitą gyvenimą. Tačiau turime žinoti, kad laidojimas, kremavimas, kapų priežiūra turi savo taisykles bei įstatymus.

Pasirinkti, kur užkasti artimojo palaikus, Lietuvos įstatymai nenumato

Neseniai daug diskusijų sulaukė garsios režisierės Galinos Dauguvietytės laidotuvės. Jos atskleidė įstatymų spragas – urną su pelenais galima laidoti kapinėse, kolumbariumuose ir tam numatytose vietose. O berti pelenų į upę, jūrą ar po klevu kieme negalima – įstatyme to nenumatyta.

Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis pelenai 2002-aisiais buvo išbarstyti jūroje. Panašų norą jau išreiškė ir aktorius Dalius Mertinas. Lietuvoje veikiantys kremuotų palaikų laidojimo įstatymai neleidžia mums pasielgti taip, kaip įsivaizduojame. Lietuvos įstatymai laisvo pasirinkimo, kur užkasti artimojo pelenus – nenumato. Jie turi būti palaidoti kapo duobėje kapinėse arba kolumbariume, pelenai tai pat gali būti išbarstyti specialiai tam skirtoje vietoje kapinėse, kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke – tik tokių vietų Lietuvoje nėra.

Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugoti tinkamose vietose. Kokį laikotarpį apima terminas „laikinai“ ir kurios vietos tinkamos urnai saugoti, nenurodyta. 

KREMUOTI GALIMA TIK MIRUSIO ASMENS VALIA

Kremuoti galima tik asmens valia. Žmogus dėl jo palaikų kremavimo po mirties gali pareiškti testamente arba kitame notaro patvirtintame dokumente.

Asmens, kuris, būdamas gyvas, nepareiškė valios dėl savo palaikų kremavimo, palaikus kremuoti galima, jeigu mirusiojo asmens veiksnus pilnametis sutuoktinis (sutuoktinė) ar kiti veiksnūs pilnamečiai asmenys pateikia prašymą kremavimo įmonei ir raštu patvirtina, kad asmuo, būdamas gyvas, nebuvo pareiškęs nesutikimo dėl savo palaikų kremavimo.

LAIDOJIMO TVARKA.LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS

Leidimus laidoti išduoda seniūnijų seniūnai ar jų įgalioti asmenys (toliau – seniūnai).Asmenys, norintys gauti leidimą laidoti, seniūnui pateikia: prašymą; mirties liudijimą.Jei norima laidoti riboto laidojimo senosiose Jurbarko miesto kapinėse šeimos kape – pažymą iš kapinių prižiūrėtojo (UAB „Jurbarko komunalininkas“) apie esamą šeimos kapą.

Leidimas išduodamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui. Šeimos kape laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant – kitam šeimos nariui. Mirus paskutiniam šeimos nariui, leidimas išduodamas kitam suinteresuotam asmeniui.

MIRUSIŲJŲ LAIDOJIMAS IR KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA

Laidoti mirusiuosius leidžiama tik turint leidimą ir šviesiu paros metu. Pirmąją Kalėdų ir pirmąją Velykų dieną nelaidojama.

Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5x2,5 m), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8x2,5 m) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.

Kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui.

Gedulas.lt rasite išsamią informaciją apie kremavimo kainas, urnas ir kt.