Atsakingai deginkite ne tik augalines liekanas – nepamirškite laužų ir kepsninių

„Pavasarį sulaukiame vis daugiau pranešimų ne tik apie deginamą žolę. Tvarkydamiesi žmonės laužuose ar kepsninėse degina lapus, šakas ir kitas augalines bei buitines atliekas, o sklindantys dūmai patenka į gyvenamuosius namus ir teršia orą“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Pranešimų priėmimo tarnyba 2020 m. dėl deginamų atliekų gavo 1486 pranešimus, o šiais metais dėl šio pažeidimo į aplinkosaugininkus kreiptasi jau beveik 450 kartų.

Ką galima deginti kepsninėje ar lauže

Kad netektų sumokėti baudos ir nekiltų konfliktų su kaimynais, E. Pipiraitė primena: laužui ar kepsninei naudoti galima tik teisės aktų reikalavimus atitinkančią kuro rūšį: „Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais.“

Pasak aplinkosaugininkės, kad laužai nebūtų kuriami tam neskirtose vietose, savivaldybių institucijoms, saugomų teritorijų direkcijomis, miškų urėdijoms savo administruojamose teritorijose įvertinus poreikį rekomenduojama įrengti reikiamą skaičių vietų, kuriose būtų galima rengti iškylas su galimybe susikurti ugnį. 

„Lankymosi miške taisyklių 6 punkte ir nurodoma, kad  fiziniai asmenys apsistoti poilsio miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose). Tokiose vietose visada įrengiamos laužavietės“, – primena E. Pipiraitė.

Beje, priduria Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė, kilnojamieji maisto gaminimo įrenginiai (kepsninės, ugniakurai, rūkyklos ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai. Baigus įrenginį naudoti, susidariusius pelenus svarbu visiškai užgesinti ir tada rekomenduojama juos išbarstyti dirbamoje žemėje.

Kur dėti augalinės kilmės liekanas

„Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių“, – pabrėžia E. Pipiraitė.

Kai deginate, ugnį privalote stebėti, o baigę deginti smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti vandeniu, smėliu ir pan. 

„Atkreipiu dėmesį, kad sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant cheminių medžiagų (dažų, lakų, klijų, impregnuojamųjų medžiagų ir t. t.)., lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga“, – priduria Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.

Svarbu žinoti: Aplinkos oro apsaugos įstatymas nurodo, kad deginti atliekas draudžiama, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose.

Taip pat draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Pamirškite mitą, kad deginti žolę naudinga

„Nors nuolat kartojame, kad nenušienauta žolė pievų nepatręšia, o dėl žolės gaisrų kasmet nukenčia ne tik gamta, bet ir patys žmonės ar jų turtas, daug kas šio įspėjimo nepaiso“, – sako E. Pipiraitė.

Taigi aplinkosaugininkai dar kartą primena: seniai įrodyta, kad žolės deginimas atneša didelių nuostolių. Taip pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus.

Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, kurios tiesiogiai gadina sveikatą. Šią žalą sunku net įvertinti.

„Už sausos žolės deginimą nesilaikant aukščiau išvardytų numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, taip pat vertinama aplinkai padaryta žala“, – priduria Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.

Kokia atsakomybė taikoma

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.