Aptarti planai, kaip atgaivinti Jurbarko miesto pramoninę zoną

Jurbarko rajono savivaldybės administracija kartu su VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais šią savaitę vėl susitiko aptarti projekto „Tauragė+“ funkcinės zonos plėtros strategiją ir su Tauragės, Šilalės ir Pagėgių savivaldybių atstovais aptarti pramonės rajonų investicinio patrauklumo gerinimo klausimą bei peržiūrėti pirmuosius namų darbus – kiekvieno rajono individualiai tam tikslui numatytas priemones. VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai apžvelgė esamą situaciją, aiškindamiesi stipriąsias savivaldybių sritis, kurias būtų galima panaudoti bendram projektui. 

Pasak VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros eksperto Gedimino Česonio, Jurbarko ir Tauragės miestai turi jau istoriškai koncentruotus pramonės rajonus. Tauragė turi privatų pramonės parką, kuris traukia investuotojus, Pagėgiai tuo tarpu turi didelę teritoriją, kuri paruošta investicijoms, bet kol kas ten nėra investuotojų. Po ankstesnių susitikimų, aptarus su apskrities savivaldybėmis pramoninių rajonų patrauklumo klausimus, paaiškėjo elementarūs trūkumai – neaiškios kai kurios pramoninių teritorijų ribos, nesuformuoti sklypai, neatlikta tinkamų sklypų inventorizacija. Didelė dalis potencialiai investicijoms tinkamų sklypų, teritorijų ar pastatų yra privatūs – nėra užtikrintumo, kad privatūs asmenys priimtinomis sąlygomis norės parduoti sklypus. Kita įvardinta keturių savivaldybių problema – „higieninės“ infrastruktūros trūkumas. Kitaip tariant, iki galo neišspręstas gatvių tiesimo, apšvietimo, pėsčiųjų ir dviračių takų, autobuso stotelių, stovėjimo aikštelių, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros klausimai. Kur kas didesnio investicinio patrauklumo būtų galima pasiekti, jei veiksmai tarp savivaldybių būtų atliekami koordinuotai. Jurbarko r. savivaldybės architektė Gražina Gadliauskienė susitikimo metu išdalino paruoštą Jurbarko miesto pramoninės teritorijos planą, nusakantį šios zonos ribas. Pagal šį planą spręsta, kokiomis priemonėmis į šią miesto dalį būtų galima pritraukti verslą. Apibrėžtos ribos atitinka miesto bendrąjį planą, kuriame šioje vietoje ir numatyta pramoninė teritorija. Meras S. Mockevičius pristatė, kokie darbai pramoninėje zonoje jau padaryti – atnaujinta gatvės danga, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Čia siekiama sukurti tokią infrastruktūrą, kad būtų galima pasiekti numatomas darbo vietas ir dviračiais, ir viešuoju transportu. Taip pat numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Pasidžiaugė tuo, kad čia įvestas dujotiekis, kas yra didelis pliusas galimoms verslo investicijoms. Šioje vietoje būtina įrengti privažiavimą į krovininį uostą, su kuriuo labiausiai siejama pramoninės teritorijos plėtra. Neabejojama, kad Klaipėdoje atsidarys antras uostas, ir mūsų uosto prireiks žvyrui, smėliui, medienai transportuoti. Numatomo pramoninio rajono teritorijos ilgis – 3800 m. Projekto „Tauragė+“ funkcinės zonos plėtros strategija turėtų pasitarnauti įgyvendinant minėtus planus. Šia nauja Lietuvoje iniciatyva siekiama paskatinti regiono savivaldybes kartu su socialiniais partneriais, verslininkais ir bendruomenių atstovais ieškoti bendrų sprendinių, siekiant efektyviau pritraukti investicijas ir teikti viešąsias paslaugas. Numatoma, kad bandomųjų iniciatyvų projektams greta kitų finansavimo šaltinių bus skirtas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos investicijų finansavimas.