Aplinkosaugininkai primena kokių taisyklių reikia laikytis lankantis miške

Stovyklavimas neatsiejamas nuo vasaros laisvalaikio. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsis miške būtų ne tik saugus ir malonus, bet ir draugiškas aplinkai. 

Stovyklavimas – tik tam pritaikytose vietose  

Stovyklaujant miške svarbu poilsiauti tik tam pritaikytose vietose ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. 

1. Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais.  

2. Saugant miško paklotę, apsistoti poilsiui miškuose leidžiama tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse (tik laikinas poilsis, jose negalima apsistoti su palapinėmis ir kemperiais), atokvėpio vietose, stovyklavietėse (galima tik su palapinėmis), kempinguose (galima su palapinėmis, kemperiais), kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.  

Viešojo naudojimo poilsio objektai paprastai būna pažymėti šiais ženklais

Atkreiptinas dėmesys, kad susiruošus stovyklauti saugomose teritorijose, pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kur yra įrengtos oficialios poilsiavietės ir laužavietės. Saugomos teritorijos – jautriausios gamtinės vietos, kur gyvena retos rūšys, kur saugomi kraštovaizdžio kompleksai, todėl poilsiaujant juos reikėtų ypatingai saugoti. 

3. Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Neatsakingai mėtomi neužgesinti degtukai ir nuorūkos gali sukelti gaisrą. Be to, nuorūka – viena dažniausiai randamų šiukšlių gamtoje, jos yra toksiškos, ilgai nesuyra, todėl mesti nuorūkų bet kur nereikėtų.  

4. Stovyklaujant miške draudžiama gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius.  

5. Aplinkosaugininkai ragina tausoti augalus, ypač – saugomų rūšių.   

6. Stovyklaujant siūloma laikytis tylos. Triukšmas trikdo laukinius gyvūnus ir gali trukdyti kitiems poilsiautojams. 

Kas atsinešama į mišką, tas turi būti ir išsinešama 

• Stovyklavimo vietoje reikia palaikyti tvarką: nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose. Šiukšlinant teršiamos gyvūnų ir augalų buveinės. Raginama išmetamas šiukšles rūšiuoti.  
• Patariama naudoti draugiškesnę aplinkai daugkartinio naudojimo tarą. Vienkartiniai indai po panaudojimo iš karto tampa atlieka.  

Nesvarbu, ar išsiruošiama į mišką trumpam žygiui ar ilgesniam stovyklavimui, pravartu su savimi pasiimti papildomą šiukšlių maišelį ir, pagal galimybes, surinkti rastas išmėtytas atliekas, o vėliau jas išmesti. O jei miške randamos statybinės ir kitos didelių apimčių atliekos, jas reikia nufotografuoti, pažymėti koordinates interaktyviajame tvarkaulietuva.lt žemėlapyje, pridėti nuotraukų ir kuo išsamiau aprašyti situaciją. 

Vandens telkiniai ir aplinkosauga  

• Stovyklaujant svarbu atkreipti dėmesį, kad nesaikingas cheminių ploviklių ir kitų priemonių (pvz., indų ploviklio, šampūno, dantų pastos ir pan.) naudojimas ežeruose ar upėse teršia vandenį, kenkia augalams, gyvūnams ir gali neigiamai veikti žmonių sveikatą. 
• Plaukiojimui ežeruose ar upėse vandens plaukiojimo priemonėmis, taikomi tam tikri reikalavimai. Nesilaikant šių reikalavimų gąsdinami paukščiai, keliamas stresas žuvims ir kitiems vandens gyvūnams.  

Daugiau aplinkosaugos patarimų ir reikalavimų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“. 

Atsakomybė     

• Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą. 
• Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą. 
• Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims. 
• Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3 000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje. 

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.