Anoniminių alkoholikų kelias į blaivybę: „Nėra duobės, iš kurios žmogus neišliptų“

„Vaistų nuo alkoholizmo nėra. Nėra tabletės, nėra kodo, nėra stebuklingo užkalbėjimo, išskyrus vieną būdą laimėti šią kovą – pripažinti savo priklausomybę ir kartu su likimo draugais žengti vieną po kito žingsnius pirmyn“, – sako Jurbarko anoniminių alkoholikų grupės senbuvis Raimundas, jau 20 metų nevartojantis alkoholio ir žinantis ne vieną sėkmės istoriją, kai alkoholyje skendę jurbarkiečiai tyliai, ramiai, padedami draugijos narių išsiropštė iš duobės ir dabar sėkmingai gyvena be lašo degtinės. 

Anoniminiai alkoholikai (AA) – draugija, kurioje pagalbą randa tie, kas pirmiausia sau atvirai pripažįsta priklausomybę alkoholiui ir nori jos atsikratyti, kiekvieną blaivią dieną skaičiuodami kaip laimėjimą ir pergalę prieš save. Taip pasakoja Jurbarko anoniminių alkoholikų grupės „Imsrė“ nariai, kviesdami jurbarkiečius kovo 30 dieną atvykti į Vytauto Didžiojo progimnazijos salėje organizuojamą 23 metų šios grupės gyvavimo jubiliejų. Nuo 12 val. čia vyks atviras susitikimas su visuomene, kur galės dalyvauti kiekvienas pageidaujantis (nesvarbu ar jis alkoholikas, ar ne). Po oficialios dalies, kurioje AA nariai pristatys veiklas ir savo blaivėjimo kelią, vyks uždaras susirinkimas, prie kurio galės prisijungti tie, kas turi priklausomybę alkoholiui ir nori ją suvaldyti.

Keičiasi veidai, bet ne problemos

„Kai atėjau į anoniminių alkoholikų grupę, ji veikė gal jau metus. Buvau vienas iš tų pirmųjų narių. Dar vienas žmogus yra likęs nuo tų laikų, o kiti keičiasi. Per tą laiką gal 500 jurbarkiečių čia pabuvojo. Kiek iš jų dabar blaivių, nežinau. Per visą Lietuvą jų sutinku, pasikalbam su kai kuriais. Dažniausiai tie, kurie negeria, ryšius su anoniminiais alkoholikais vis tiek palaiko, ir nors retkarčiais apsilanko, nes žmogui tiesiog malonu papasakoti, kad sekasi“, – pasakoja Raimundas.

Anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimai vyksta Dienos užimtumo centre, Daukanto gatvėje, pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. Kasdien renkasi nuo 18 iki 28 žmonių. „Vyksta nuolatinė rotacija. Gal apie 50 narių dabar yra. Nevedame jokios apskaitos, turime tik knygą, kurioje savanoriškai žmonės įsirašo vardą, vietovę, telefoną. Vien tam, kad norėdami galėtų paskambinti vieni kitiems ir pasikalbėti“, – pasakoja aktyviausias grupės narys Arvydas, nepraleidžiantis beveik nė vieno susirinkimo, nes čia atranda ir veiklos, ir gerą draugiją laisvalaikiui. Skaičiuoja „jubiliejus“AA grupėje nėra jokio privalomo mokesčio – išsilaiko iš savo įnašų – kiek kas gali, tiek ir paaukoja. Iš šių lėšų ir nuomos už patalpą mokestį sumoka, ir kavos, arbatos, saldumynų nuperka, kad jaukesnėje aplinkoje pokalbiai vyktų.

Užsiėmimai pradedami save stiprinančiais žodžiais, tinkančiais daugeliui atvejų, kai žmogus jaučiasi silpnas: „Dieve, duok man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti tą, ką galiu pakeisti, ir išminties šį skirtumą suprasti“. Tai pagrindinis prašymas, kurį vieni garsiai išsako, kiti mintyse, kaip kam patogiau. Paskui pasidžiaugia pasiekimais, artėjančiais įvykiais, aptaria organizacinius reikalus. Kalba po vieną, ir tik apie save, nieko nekritikuoja, laikosi pagarbos.

„Privaloma dalis – sveikinimai su „jubiliejumi“– laikotarpiu, kiek nevartoja alkoholio. Kiekvienam geriančiam labai svarbi dalis yra pasakyti, kiek laiko jis jau yra blaivas. Aš tiksliai galiu pasakyti, negeriu 20 metų, 9 mėnesius, 13 dienų“ – skaičiuoja Raimundas, atviraudamas, kad blogiausiai jaučiasi tie, kurie „atkrenta“. Po atkryčio tenka blaivias dienas skaičiuoti iš naujo. „Niekas tokio žmogaus nesmerkia, bet jis pats labai graužiasi“, – pritaria Arvydas. Jokios kritikos, jokio spaudimo, nes visus vienija tas pats noras – mesti gerti. „Niekas neprivers alkoholiką iš širdies pasakyti, kad jis alkoholikas, kol jis pats to nesupras“, – tikina AA nariai.

Visą straipsnį skaitykite kovo 22 d. „Mūsų laike“