Analitikai "Mūsų laikui" apie suaktyvėjusią Rusijos žvalgybą: hibridinio karo elementus ypatingai jaučia pasienio ruožai

Rusijos saugumas sustiprinęs savo veiksmus tokiose savivaldybėse kaip Jurbarko. Tai „Mūsų laikui“ patvirtino ir Vytautas Keršanskas, Rytų Europos studijų centro politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas. Anot jo, Jurbarko bei kitų pasienio rajonų gyventojai taip pat gali tapti Rusijos žvalgybos taikiniais ir tikina, kad šių savivaldybių darbuotojai taip pat turėtų būti dėmesingi. To paties centro direktorius Linas Kojala patikina, kad pasienio ruožai ypatingai jaučia hibridinio karo elementus.

Nerami žinia iš kaimynystės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Lietuvos pašonėje esančios Rusijos Karaliaučiaus srities gubernatoriumi praėjusią savaitę paskyrė buvusį savo asmens sargybinį, sovietinės KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos (FSB) generolą Jevgenijų Ziničevą. Pastarasis pakeitė netikėtai atsistatydinusį Nikolajų Cukanovą. Ekspertai spėja, kad tokiu sprendimu V.Putinas nori pademonstruoti NATO bei ES vadovams, jog stiprins strateginę Kaliningrado reikšmę. Kita pastarųjų dienų žinia - sustiprėjęs Rusijos saugumo veikimas tokiose pasienio savivaldybėse kaip Jurbarko rajonas. Anot Lietuvos institucijų, regiono FSB, kuriai nuo pernai vadovavo dabartinis laikinasis srities gubernatorius J.Ziničevas, žvalgybinėms operacijoms Lietuvoje teikė didelį dėmesį. Lietuvos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad pernai Rusijos tarnybos tarnybos didino dėmesį su sritimi besiribojantiems Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės rajonams, siuntė agentus ir su regiono institucijų priedanga dirbančius pareigūnus į Lietuvos rajonų savivaldybes, verbavo pasienio gyventojus, rinko duomenis apie procesus savivaldybėse, verslininkus, teisėsaugos pareigūnus. „FSB siekia gerai išmanyti politinę, ekonominę ir karinę situaciją Lietuvos pasienio rajonuose, įgyti juose įtaką ir aktyviau įtraukti į tarptautinio bendradarbiavimo su Rusija projektus“, – teigiama Lietuvos žvalgybos ataskaitoje.

Analitikas: sunerimusi ir Lenkija

„Be abejonės, Rusija nuolat vykdo žvalgybinę veiklą Lietuvoje. Tą patvirtina tiek Valstybės Saugumo Departamento ataskaitos, tiek ir per pastaruosius kelerius metus užfiksuoti galimo šnipinėjimo, net aukščiausio slaptumo reikalaujančiose institucijose, atvejai“, - „Mūsų laikui“ sakė V.Keršanskas. Pasak jo, pastaraisiais metais itin militarizuojama Kaliningrado sritis yra laikoma vienu pagrindinių įtampos tarp Vakarų ir Rusijos taškų. „Išaugęs karinis ir žvalgybinis aktyvumas kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai. Pastaroji, prieš ketverius metus įgyvendinusi pilotinį bevizio režimo su Kaliningrado sritimi pilotinį projektą, pastaruosius metus yra sugriežtinusi sienos kontrolę dėl galimos šnipinėjimo veiklos“, - sakė analitikas.

Pasak V.Keršansko, žvalgybine veikla paprastai siekiama išsiaiškinti gyventojų nuotaikas, valstybės institucijų pasirengimą ypatingoms situacijoms, kariuomenės struktūrų išsidėstymą ir pasirengimą. Jis pateikė pavyzdį, kaip Rusijos saugumas veikia aneksuotame Kryme ar dabar okupuotuose Rytų Ukrainos teritorijose. Anot V.Keršansko, šiose teritorijose daug metų buvo atliekama ne tik žvalgybinė veikla, bet ir skleidžiama propaganda, priešinant vietinius gyventojus su Ukrainos valdžia ir žmonėmis, kuriant bendrumo jausmą su Rusija. Kai prasidėjo invazija, vietos gyventojų parama buvo labai svarbi sėkmingam puolimui. „Vykdant tokius veiksmus svarbiausia net elementari vietos gyventojų pagalba: ar tai būtų pagalba maistu, ar dalinimasis turima informacija apie besiginančios pusės judėjimą, ar pan. Tad Jurbarko bei kitų pasienio rajonų gyventojai taip pat gali tapti Rusijos žvalgybos taikiniais, o jų naudojami prieigos būdai gali būti labai įvairūs“, - tikino jis.

Ką turi žinoti vietiniai gyventojai

„ Aišku, pirmiausia reikia atsargiai vertinti bendravimą su nepažįstamais asmenimis, jų skleidžiamą informaciją ir užduodamus klausimus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai nesvarbūs, tačiau renkant žvalgybinę informaciją siekiama surinkti visą įmanomą medžiagą: turimą turtą, transporto priemones, ginklus – visa tai, kas gali būti panaudota vykdant priešiškus veiksmus, domina Rusijos pareigūnus. Tikėtina, kad didelis dėmesys skiriamas renkant informaciją apie vietos bei valstybines institucijas, jų pasirengimą vykdyti mobilizaciją, piliečių apsaugą ir evakavimą, apskritai turimus materialiuosius bei žmogiškuosius resursus veikti esant ypatingai situacijai. Tad, pavyzdžiui, savivaldybių darbuotojai taip pat turėtų būti dėmesingi“, - tikino analitikas.

Specialiai „Mūsų laikui“

Hibridinio karo elementus ypatingai jaučia pasienio ruožai

Linas Kojala

Rytų Europos studijų centro direktorius

Ukrainos įvykiai parodė, kad hibridinio karo elementai yra efektyvi destabilizavimo priemonė. Net ir nenaudojant karinės agresijos, bet kurstant visuomenėse chaosą, infiltruojant nelojalius valstybei asmenis į svarbias struktūras, sutrikdant institucijų darbą, potencialus agresorius gali pasiekti gerų rezultatų.

Tam tikri hibridinio karo elementai būdingi ir Lietuvai: pavyzdžiui, aktyvi propaganda, kuria siekiama skleisti abejonę valstybingumu, būtinybe gintis, istorija. Tai nacionalinio lygmens problema. Be abejo, hibridinio karo elementus ypatingai jaučia pasienio ruožai: vien ko vertas faktas apie estų saugumiečio pagrobimą į Rusiją.

Lietuvos pasienio gyventojams taip pat reikia būti budriems ir pilietiškiems, nes atsakomybė dėl valstybės gynybos tenka ne tik institucijoms. Pavyzdžiui, yra išplatinta nemažai viešos informacijos, kokius metodus naudoja žvalgybos pareigūnai, bandydami verbuoti asmenis arba išgauti iš jų informaciją. Žvalgyboms įdomūs asmenys gali būti labai draugiški bei dosnūs juos dominantiems nepažįstamiems žmonėms, kviesti susitikti, išgerti alkoholinių gėrimų. Įgijus pasitikėjimą, pradėti klausti dalykų, susijusių su asmens darboviete, aplinka. Todėl yra būtinas piliečių apdairumas.

Akivaizdu, kad šiems klausimams pastaraisiais metais skiriamas didžiulis dėmesys bei finansavimas. Tačiau iš esmės suvokiama, jog visuomenė, kuri yra gerai pasirengusi, informuota apie grėsmes ir jų pobūdį, taip pat žinanti savo valstybės istoriją bei bandymus ja manipuliuoti, yra sunkiai paveikiama potencialiam agresoriui. Todėl paprasčiausias būdas stiprinti savo krašto saugumą yra nuolatos mokytis, tobulėti, stebėti globalius procesus bei juose nepasimesti. Susikoncentruojant tik į kasdienes problemas tai neretai yra pamirštama, tačiau turėtų būti laikoma reikšminga tvirtos visuomenės sąlyga.