Aistros dėl verslo informacijos centro vadovo posto. Į politinę areną įžengė naujas žaidėjas

Aistrų tornadas, įsisukęs dėl Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vadovo posto, ir drebinantis rajono valdžios pamatus. Taip norisi įvertinti situaciją, kuri verda pastarosiomis savaitėmis Jurbarke. Vieni rajono verslininkai ragina kuo greičiau pakeisti minėto centro vadovę ir ją keisti kitu, jei rajono valdžia nori rajono verslą traukti iš duobės. Kiti verslininkai – priešingai. Mūru stoja už vadovę ir ragina jos nekeisti, sakydami tiesiai šviesiai, kad rajono meras Skirmantas Mockevičius šio centro vadovo sąskaita nori padengti partinius įsiskolinimus. Pats meras išplatina pareiškimą, kur aiškina, kad tai vykstanti reforma ir pokyčiai neišvengiami siekiant gerų rezultatų. Pati minėto centro vadovė nurodo, kad visa kritika liejasi iš vieno konkretaus žmogaus. „Mūsų laikas“ mano, kad pats metas su tuo asmeniu susipažinti.

Šių įvykių epicentre – naujas žaidėjas, verslininkas, kuriam iki šiol pavykdavo išlikti šešėlyje ir jo pozicija (bent jau viešoje erdvėje) neturėjo įtakos valdžios sprendimams iki šiol. Dabar į šio asmens argumentus naujoji Jurbarko rajono valdžia įsiklauso, spręsdama Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus likimą. Tai Tomas Matusas, Jurbarko rajono darbdavių asociacijos pirmininkas, vienas iš visuomeninio judėjimo „Jaunoji karta“ iniciatorių, kuris, kaip pats sako, į tarybą atvedė jaunosios kartos verslininkus Saulių Meškauską ir Donatą Ramanauską. Tai asmuo, kuris laiko save naujos verslininkų kartos atstovu, bet anksčiau dalyvavo savivaldos rinkimuose su socialdemokratų partija. Jį buvo galima pamatyti Seimo nario Broniaus Paužos aplinkoje, švenčiantį šio pergalę Seimo rinkimuose. Jis prisistato kaip Jurbarko rajono darbdavių asociacijos pirmininkas, tačiau pagal oficialias deklaracijas pats nėra sukūręs nė vienos darbo vietos, kuris kritikuoja rajono valdžią darbdavių vardu, bet kas tie darbdavių asociacijai priklausantys verslininkai - nenori pasakyti – „Mūsų laikui“ niekaip nepavyko sužinoti nė vieno iš, jo žodžiais, maždaug 15-os darbdavių. Pasak T.Matuso, tie verslininkai nenori viešintis, nes nenori pakenkti savo verslui, nes neva nenori būti įtraukti į vidinę kovą tarp verslo organizacijų. Pakalbintas kitos, Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas Vidas Šukys, nematė jokio reikalo slėpti ir vardijo, kad jų sąjungai priklauso ZTS, „Jurmedija“, „Sumuštinis“, „Lanmeta“, „Vilniaus kooperacijos prekyba“ ir kt.

T.Matusas atsisakė nurodyti ir Jono Matuso paramos ir labdaros fondo steigėją, kurio direktorius jis yra bei nenorėjo leistis į detales, iš kur fonde sukaupta lėšų.

Dardavių vadas: rajono verslininkai primityvūs

Rajono darbdavių asociacijos pirmininkui buvo keblu pasakyti, kiek konkrečiai darbo vietų sukuria jo asociacijos nariai verslininkai – jo teigimu, gal apie 200-300. Paaiškėjo, kad rajono darbdavių asociacijos pirmininkas yra ne kokios nuomonės ne tik apie rajono valdžią, žiniasklaidą, bet ir pačius verslininkus. „Kodėl verslininkai Raseiniuose, Šilutėje stipresni. Kodėl mes silpniausi verslininkai apskritai tarp tų rajonų ir kur yra bėda? Jie (Jurbako rajono verslininkai, - aut. past.) yra pakankamai silpni verslo supratimu bendrai. Jie yra primityvūs ir juos reikia mokyti“, - kalbėjo „Mūsų laikui“ jis, sakydamas, kad „mūsų asociacijos tikslas – bendrauti su savivalda ir juos (verslininkus, - aut. past.) mokyti“. Tačiau mokyti turi ne jie, darbdavių asociacija, o Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras. Jo teigimu, kad didžiąja dalimi Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras kaltas dėl prastų rajono verslo rodiklių – kad didžiulė bedarbystė, kad mažai įmonių. „Iš ministerijų skirti pinigai iššvaistomi (centro, - aut. past.) neefektyviai, dėl to skaičiai tokie, kokie yra. Didžiulė bedarbystė. Įmonių skaičius yra mažas pagal gyventjų skaičius“, - sakė jis, manantis, kad verslas rajone atsigaus, pakeitus šios įstaigos vadovą kitu, nors pripažįsta, kad jis nepažįsta nė vieno verslininko, kuris, jo manymu, tiktų į šias pareigas.

T.Matusas kalbėjo, kad kai kurie darbdaviai nesupranta, kas yra savivalda, nesupranta, kad į tokias įstaigas turi būti organizuojami konkursai.

Darbo vietas kuria nuomodamas patalpas

„Peržiūrėjau jūsų oficialias deklaracijas. 2013 metais prieš rinkimus, jūsų vardas yra tik vienoje įmonėje „Sprinteris“, kuri iki 2013 metų buvo individuali įmonė, o nuo 2013 metų reorganizuota į UAB. Nurodyta, kad šioje įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, direktorius, t. y. jūs. Tai reiškia, kad esate darbdavių asociacijos pirmininkas, kuris nesukūrė nė vienos darbo vietos. Įrodykite, kad yra ne taip. Čia oficialūs patikimi duomenys, - „Mūsų laikas“ paklausė Tomo Matuso.

Dar kartą sakau. Mes esame investuotojai. Jūs, aišku, kad neteisi. Investuotojas kada nuomoja patalpas, jisai suteikia (darbo vietą, - aut. past.). Buvo šeimos turtas. Dabar mano turtas. Ir dirba 50-60 žmonių tose vietose, kurias mes nuomojame, iš kurių gauname pajamas.

Tai sakote, kad sukuriate darbo vietas išnuomodamas jiems savo turimas patalpas?

Be abejo.Jeigu mūsų nebūtų, tos darbo vietos nebūtų.

Tiesiog nuomojant patalpas jau esate darbdavys? To užtenka būti darbdaviu?

Jūs (redakcija, - aut. past.) esate čia. Patalpos yra kitų. Ir jūs turite būti dėkingi tiems, kurie nuomoja. Jūsų biuras čia. Nuomojamose patalpose. Daug kas galėtų kitur būti. Jūs galėtumėte bute būti? Pagal idėją negalėtumėte. Nes turėtumėte pakeisti paskirtį, turėtumėte padaryti invalidams užvažiavimą ir t.t.. Ir yra tie, kurie tą padaro. Ir jūs tik tada galite ateiti dirbti.

Tai kiek tokių patalpų turite?

Dešimtis. Jurbarke. Mes turime ir kitur. Kaune, Vilniuje.

„Mes“ tai kas?

Šeima. Aš.

Čia „Sprinteris“ tuo užsiima ar kažkas kita?

Ne. „Sprinteris“ atlieka kitą darbą. „Sprinteris“ yra pirkimai-pardavimai.

Patikrinome, kad jūsų bendrovės apyvarta per metus siekė tik iki 5000 eurų (t. y. pajamų suma dar neatskaičius mokesčių, sąnaudų, atlyginimų, - aut. past.) Kaip taip gali būti? Atrodo, prastai. Tai rodo, kad jūsų įmonei labai nekaip sekasi?

Yra tarpininkavimas. Mes nesame kažkokie. Mano pagrindinės pajamos iš nuomos ir priežiūros ir patalpų, ir pastatų. Be abejo, čia ne pagrindinės pajamos.

Jūs turite kokią kitą įmonę, apie kurią nežinome? Tai kokios jūsų pagrindinės pajamos?

Dar kartoju. Mano pagrindinės pajamos iš nuomos patalpų ir pastatų.

Kritikuojate rajono valdžią, kad neįsiklauso į darbdavių siūlymus, kaip pagerinti verslo ir turizmo situaciją Jurbarko rajone. Tai jūs kaip darbdavių asociacijos pirmininkas pasakykite konkrečiai, ką daryti, kad Jurbarko rajono verslas ir turizmas suklestėtų. Ką daryti, kad jaunimas neemigruotų į Lietuvos didmiesčius, anglijas, vokietijas ir pan. Ką daryti, kad atsirastų kvalifikuotų darbuotojų, kurių verkiant trūksta, kaip pritraukti investicijas į rajoną? Ką daryti konkrečiai?

Pagrindiniai dalykai investicijoms - yra norintysis investuoti, bankai plius savivalda. Kol šitų suderinamumų nėra, nevyksta investicijos. Tai, ko mes visą laiką siekėme. Kad asocijuotos verslo struktūros kalbėtųsi su valdžia ir bendradarbiautų.

Betgi jūs šnekatės su valdžia.

Manote, kad sykį susieinant į keturis metus yra šnekėjimas? Tai priešrinkimus rinkiminis šou. Bent jau būdavo. Dabar žiūrėsime, kaip bus. Ateina valdžios atstovai, pasipiarina, kad mes juos ala rinktume, pokalbis tuo ir baigiasi.

Tai jūs manote, kad tų susitikimų su rajono valdžia užtektų, kad rajono verslas suklestėtų?

Tai nesuklestės. Tai pirmas žingsnis. Kiekviena asociacija (verslo, - aut.past.) turi skirtingus požiūrius. Mes galime išsakyti, kad didžioji dalis verslininkų, kurie yra, juos reikia mokyti ir šviesti. Tai pirmoji dalis. Jei jie sėdės rajone ir galvos, kaip suktis tarp tų pačių vietų ir jie negalvos, kaip tai padaryti respublikiniu mastu – čia jau naujosios technologijos. Verslo centras turėjo juos šviesti ir ta linkme, kad mes prekiautume ne tik Jurbarko rajone, bet ir artimiausiuose rajonuose, paskui jau eikime į tolimesnius, paskui kai jau esi stiprus, tu prekiauk su lenkais, vokiečiais internetu.

Tai sakote, kad Jurbarko rajono verslininkus reikia mokyti. Gal jie patys mato, kur tos nišos?

Būtinai. Nes jeigu pakankamai sėkmingi verslininkai nesupranta, kad pardavėja ir pats savininkas negali statyti mašinos prie parduotuvės, kur yra jo klientų vietos. Jei kai kurių kavinių aptarnavimo lygis baisus. Jie ne todėl pajamų negauna. Jie yra patys kalti. Mūsų asociacijos nariai mano, kad reikia mokytis​ ir skubos tvarka.

Iš jūsų viešų komentarų tėra tik vienas jūsų aiškus pasiūlymas keisti verslo situaciją Jurbarko rajone – keisti Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vadovę. Kaip manote, ar kitas vadovas pakeis situaciją?

Matome, kad yra problema. Mūsų požiūru, verslo centras neatlieka to, ką turėtų atlikti. Kryptys, vizijos neatitinka. Mes nematome, kad jis keliautų į priekį. Bendradarbiavimą su miestais partneriais, kas liečia naujas technologijas.

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vadovė tikino, kad iš jūsų nesulaukė nė vieno nusiskundimo, pasiūlymo. Gal reikėjo vadovei tiesiai pasakyti, kas blogai.

Ką pasakyti žmogui, kuris neturi vizijų ir nebendrauja. Kas turi vienyti? Ar ji mus? Ar ją mes? Esmė ta, kad ji turi turėti strategiją.

Pasirodė informacija, kad jūs ne Tomas Matusas, o Darius Stungurys esate? Kaip yra?

Čia dažnai Mačiulaitienė eskaluoja. Mano pavardė Matusas ir vardas Tomas. Ir nematau čia problemų. Ir jei sako, kad yra kitaip - meluoja.

G.Mačiulaitienė: oficialių pastabų ir pasiūlymo negavau

„Pas mus šešios kėdės labai panašios į tas iš filmo „Dvylika kėdžių“. Šešios ten, o šešios kažkur pas mane, ir jie tikriausiai tikisi, kad vienoje yra paslėpti briliantai“, - liūdnai juokavo Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė, paklausta, kodėl užvirė tokios aistros dėl šios šios įstaigos vadovo vietos, kurio atlyginimas pagal atsakomybę ir lūkesčius yra išties mažas - tik 600 eurų. Moteris atsakymą žinanti, kas ir kodėl ją siekia išversti iš posto. Ji nurodo, kad šio situacijos epicentre – vienas asmuo. „Pasikvietė pasitarti, kaip galėtų būti geriau, jei yra nesutarimai su kažkokiais verslininkais kaip Tomu Dariumi (Tomu Matusu, - aut. past.). Aš tikrai šito žmogaus nevadinu verslininku, ir jo asociacija neturi teisės vadintis tokiu vardu ir jo politinei veiklai nepritariu ir nejaučiu kaip verslininikui pagarbos, ir jis neturi autoriteto. Teko girdėti, kad jis mano, kad aš dirbu blogai, netinkamai, o jei vienas žmogus gali nuspręsti, kad aš dirbu netinkamai, ir jei vadovai tam pritars, kas man belieka“, - sakė G.Mačiulaitienė, turėdama omeny susitikimą su rajono valdžia – meru, vicemeru, administracijos direktore ir jos pavaduotoju.

„Susitikimo metu aptarta, pasikalbėta ir galbūt pašalinti tą konfliktinę situaciją su juo (T.Matusu, - aut. past.). Tie vadovai pasikvietę mane ir kalbėjo, ką daryti – ar tą Tomą įtikinti, ar mane, kad kažkas keistųsi. Mes tikrai pasišnekėjome su vadovais ir aptarėme, kad tikrai yra įstaigų, kurioms irgi taip pat būtų galima pastabų išsakyti. Nusprendėme, kad mūsų organizacija nėra ta, kuri blogiausiai Jurbarke dirba – tą pripažino ir vadovai“ ,- sakė ji, apmaudaudama, kad tame susitikime nebuvo paties T.Matuso. „Aš vadovams ir prašiau, jei aptarinėjate susirinkimusoe mūsų darbo kokybę, norėčiau dalyvauti tuose susitikimuose, kad girdėčiau tas pastabas ir galėčiau jas spręsti, tas problemas persakyti savo darbuotojams ir mes matytume, ką mes galime pagerinti. Bet jei kalbama už uždarų durų, kad mes blogai dirbame ir man nepasakomos tos mano darbo spragos – neturiu, kaip ir pasitaisyti, nes niekas neužveda ant kelio“, - sakė ji, patikinusi, kad nėra gavusi jokių oficialių pastabų ar pasiūlymų, kaip turėtų dirbti geriau, iš paties T.Matuso.

Meras: vyksta reforma siekiant geresnių rezultatų

Pats Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius šią savaitę savo išplatintame komentare kalba, kad tai yra taip įvairiai vertinama Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje vykstanti reforma, kuria siekiama administracijos darbo efektyvumo bei savivaldybės biudžeto lėšų taupymo. Siekdami efektyvesnio savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbo, savivaldybės vadovai analizuos šių įstaigų vadovų gebėjimus tinkamai atlikti jiems pavestas funkcijas. „Pasitarimų metu, įvertinus per pastaruosius 2–3 metus girdimas kritines pastabas iš verslininkų asocijuotų struktūrų ir kartkartėmis įsiliepsnojančias diskusijas žiniasklaidoje, buvo prieita prie bendros nuomonės, jog VšĮ Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro veiklai būtini kokybiniai pokyčiai, kuriuos turėtų atlikti naujas vadovas, o direktorė savo įgytą darbo patirtį galėtų panaudoti kitose veiklos sferose (pvz., dirbdama Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje)“, - rašo jis savo komentare.

V.Šukys: kažkas negavo pyrago dalies

Kiti rajono verslininkai tokiais paaiškinimais netiki. V. Šukys pirmą kartą viešai pratrūko. Jis išsiuntė merui viešą savo pareiškimą, kuriame žeria kritiką pačiam rajono vadovui ir išreiškia viešą palaikymą Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vadovei. „... šviesų rytojų vėl aptemdė debesys, nes ne visi koalicijos partneriai liko patenkinti, kažkas, pasirodo negavo savo pyrago dalies. Kaip tai suprasti demokratinėje šalyje? Kur teisybė ir dora moralė, visi gavo, duokite ir mums, o jei ne, prasideda grasinimai ir teroras dėl šventos koalicijos sugriovimo!!. Šį kartą ir mes, verslininkai, jau negalime tylėti, tuo labiau jog tie koalicijos principiniai norai susieti su rajone veikiančiu Verslo centru. Jau net ne apkalbų lygyje yra aišku jog visokiais, kol kas neteisiniais ir nepriimtinais būdais bandoma atsikratyti šiandien dirbančios Verslo centro direktorės, kurios darbą praeitų metų pabaigoje teigiamai įvertino ir nuskriaustieji koalicijos partneriai. Jau net ne apkalbų lygyje yra aišku, jog visokiais, kol kas neteisiniais ir nepriimtinais būdais bandoma atsikratyti šiandien dirbančios Verslo centro direktorės, kurios darbą praeitų metų pabaigoje teigiamai įvertino ir nuskriaustieji koalicijos partneriai. Principas? Taip, principas, nes koalicijos atstovai nori Verslo centro direktoriaus poste matyti savo žmogų. Kiek tai bekainuotų, nes mirtinai reikia to pyrago dalies. Mes matome, jog šis Verslo centras yra vienas iš geriausiai veikiančių Lietuvoje, ir tokia institucija kol kas yra reikalinga mūsų atsilikusiam rajonui, kaip vienas iš būdų visokeriopai padėti verslininkams integruotis į rajono verslo infrastruktūrą ir kol kas tą gerai atlieka dabartinė jo vadovė“, - rašo savo kreipimesi V.Šukys.

S.Meškauskas: žmogaus į postą ieškome

„Kaip tokios kalbos, kad jums reikia posto, nes esate valdančiojoje daugumoje, kurios tvarumas pradeda priklausyti nuo jūsų, t. y. „Jaunosios kartos“ tarybos narių balsų. Štai dėl ko visa ta situacija“, - „Mūsų laikas“ paklausė Sauliaus Meškausko, „Jaunosios kartos“ tarybos nario, kurio žodžiai išduoda, kad ši kėdė pažadėta „Jaunajai kartai“.

Mes norime, kad ta įstaiga parodytų rezultatus. Ir tie rezultatai visiems jurbarkiečiams, ir jums tuo pačiu būtų tik į naudą. Jei ateitų žmogus, kurį mes pažįstame, ir mums tektų atsakomybė, būtent apie tą atsakomybę mes ir kalbame. Taip. Galbūt daug idėjų dar nuleistume, ką ten reikia daryti. Manome, kad blogai yra, jeigu įstaiga nieko gero nepadaro. Padaro tik tuos projektus, kurie nuleidžiami iš viršaus. Nieko papildomo nesukuria, kur pagrindinė vieta yra, kur rajonas galėtų pasitempti – verslas, turizmas. Čia neišnaudoti reikalai. Čia ne postas svarbu. Koks skirtumas, kieno postas. Tiesiog matome, kad šioje vietoje galime stipriai pažengti į priekį.

Gal numatęs žmogų, kuris tiktų pareigoms?

Esame kalbėję ne su vienu žmogumi. Šnekame, kas manome, kad galėtų. Vieno požiūris netinka, kito dar kažkas. Kitam apskritai netinka sąlygos. Reikia idėjinio žmogaus. Tuo ir skiriasi mūsų supratimas nuo senųjų politikų, kad vieni nori užimti saugias vietas sau, o mes norime, kad būtų rezultatai.

Nebus taip, kad tam pasirinktam asmeniui bus pritaikomos konkurso sąlygos.

(Susierzinęs). Apie asmenį nekalbėkime. Labai domina šitos įstaigos darbas. Ir tiek.

Ar nėra taip, kad trečias žaidėjas pasinaudos jumis (tarybos nariais S.Meškausku ir D.Ramanausku, - aut. past.) kaip koziriu šantažuojant valdančiąją daugumą siekiant savų tikslų?

Jūs turite omeny Tomą Matusą. Jis labai aktyviai dalyvauja politikoje. Bet pabrėšiu labai svarbų dalyką, kuris sklando, bet mes tiesiog nesikišame. Jis yra aktyvus veikėjas. Bet viską, ką jis daro asmeniškai, tai daro asmeniškai – visi tą dalyką turi suprasti. Ir politikai. Nes kartais jo prisibijo, nes galvoja, kad jis eina jaunosios kartos vardu. Ką jis ten veikia - atsiribojame nuo to. Kas priklausys nuo „Jaunosios kartos“ – manęs ar Donato Ramanausko bus pasakyta daugumoje ar į spaudą. Tą reikia atskirti. Mes apie tai pasikalbame, bet jis turi savų reikalų. Savo ambicijų, gal jam azartas yra. Ir jis veikia kaip privatus asmuo. Tai čia jo reikalas yra.

Nemanote, kad būtų naudingiau, jei T.Matuso jūsų judėjime nebūtų.

Tikrai ne. Dirbame kartu. Jis turi patirties. Mes iš jo mokomės, jis gal iš mūsų. Žiūrėsime, ar bendras darbas duos rezultatus.

Ar nuomojantis patalpas asmuo yra darbdavys?

„Mūsų laikui“ atsako VU ekonomikos fakulteto Verslo katedros profesorė Marija Kučinskienė

Tikrai ne. Tam, kad vadintis darbdaviu – reikia duoti darbo, už kurį atsiskaitytų.

Jei jis išnuomojo patalpas – jis gali sakyti, kad pats sau bosas. Susikūriau darbo vietą. Prisipirkau daug nekilnojamo turto ir darau nuomą. Tai jis sau yra šeimininkas kaip verslo steigėjas, vystytojas ir taip toliau, bet daugiau nieko. Nebent jisai, jei užsiima nuoma, ir turi daug prisipirkęs nekilnojamojo turto, samdo tam turtui tvarkyti administratorių, finansinių atsiskaitymų tvarkytoją, su banku santykių palaiko. Tada jis darbdavys.

O jei jis nedavė jokio darbo, koks jis darbdavys, išskyrus, kad pats sau susikūrė darbo vietą, pats sau šeimininkas ir kitiems nė vienam nieko nesukūrė. Ir mokesčiai automatiškai nuėjo į mokesčių surinkimo kišenę, į biudžetą.