2019 metai Lietuvoje šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją!

2019 m. Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį.  Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 °C, o tai yra net 1,9 °C daugiau nei vidutinė daugiametė 1981-2010 m. oro temperatūra, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

„Iki šio šilčiausi buvo 2015 m., kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 °C. 2019 m.,  vidutinė metinė oro temperatūra, ankstesnį rekordą viršijo net 0,5 °C! – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.  Pasak jo, Vilniuje 2019 m. taip pat buvo patys karščiausi per visą beveik 250 metų (1778−2019 m.) stebėjimų laikotarpį − metų vidutinė oro temperatūra buvo 8,8 °C. Vykstant globalinei klimato kaitai, Lietuvoje šilčiausių metų penketukas Lietuvoje registruotas jau XXI amžiuje, nuo 2008 iki 2019 m. Tai globalinės klimato kaitos padarinys, puikiai iliustruojantis sparčią globalinę klimato kaitą.

Klimato kaitos priežastys ir pasekmės

Tarnyba skelbia, kad lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai - vienur kritulių mažėja, kitur didėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai. Klimato prognozės XXI amžiui sudaromos remiantis skaitmeniniais modeliais. Kadangi klimatas vis labiau priklauso nuo žmonių veiklos, klimato kaitos prognozės sudaromos pagal socialinės-ekonominės raidos scenarijus. Jie įvertina žmonių populiacijos augimą, ekonomikos vystymasį ir su tuo susijusius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Lietuvoje, Vilniaus Universitete, klimato kaitos tyrimuose ir prognozėse naudoti COSMO–CLM ir HadCM3 ir  ECHAM5 klimato modelių išvesties duomenys. Remiantis modeliavimo rezultatais, prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 °C (2 pav.), o atskirais mėnesiais 7 °C. XXI amžiuje vis dažniau pasitaikys karščio bangų (kai maksimali oro temperatūra ≥ 30 °C). Tokių karščio bangų 2061–2100 m. laikotarpiu bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000 m. Pajūryje tokie pavojingi reiškiniai pasitaikys rečiau (skaičius per metus padidės tik 1–2 dienomis). Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį. Remiantis klimato modeliais prognozuojama, kad XXI amžiaus pabaigoje šalti periodai (kai minimali oro temperatūra ≤ -15 °C) pasitaikys tik sausio-vasario mėnesiais, o jų trukmė 2061–2100 m. laikotarpiu neviršys 2 dienų per metus Vilniuje ir 1 dienos Klaipėdoje. XXI amžiuje Saulės spindėjimo trukmė augs rugpjūčio–spalio mėnesiais ir mažės likusią metų dalį. Saulės spindėjimo trukmės mažėjimas daugiausiai susijęs su padidėjusiu debesuotumu dėl aktyvios cikloninės veiklos šaltuoju metų sezonu. Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių kiekis keisis mažai. Dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje - XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma bus 123–163 mm (arba 16–22 %) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje. Tuo tarpu pokyčiai Vilniuje sieks 57–65 mm (arba 9–10%). Gau­sių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (> 30 %) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje. Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui. Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Lietuvos pajūrys priklauso pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius pokyčius XXI amžiuje. Pagal pesimistines prognozes Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5–1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindimo pavojus Klaipėdai ir Palangai. Dažnesnės vėjo patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą. Todėl norint išvengti neigiamų padarinių reikia pritaikyti esamus inžinerinius tinklus prie būsimų pokyčių.  Klimato kaita gali turėti skaudžių padarinių, todėl reikalingos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Siekiant sumažinti neigiamą ekstremalių klimato reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs tampa kasdieniniai meteorologinių bei hidrologinių reiškinių stebėjimai ir jų prognozavimas. Kartu su aplinkos stebėsena ir techninėmis prisitaikymo priemonėmis turi vykti ir socialiniai pokyčiai, kad visuomenė sugebėtų prisitaikyti ir prisiimti atsakomybę už vykstančius pokyčius.