Paminklas Petrui Cvirkai: vilniečiai jo nebenori, o Jurbarkas priimtų? (apklausa)

Gal jau neaskaluokim idėjos apie alėją - dabartinis meras dar pagalvos kad tai tiesa, o ne ironija. Ir taip gėdos pridarė per visą Lietuvą su tuo paminklu. Ir dar Lietuvos šimtmečio proga! Kitos savivaldybės ne tik "balvonus" nukelia, bet ir gatvių pavadinimus keičia, paaiškinimus prideda. O būdamas kandidatu į merus vis akcentavo - nepriklausomas, nepriklausomas. Tikrai taip neatrodo - per laiką daug kas išlenda. Liaupsint ir susigrąžint Cvirką? Baisi gėda - tikriausiai dėl cukrinių avinėlių, skaitytų prieš penkiasdešimt metų. O gal ir dėl kitų nuo kažko nuplagijuotų kūrinių. Visi, kas domisi, tai žino. O Cvirkos tėviškės namelius Klangiuose reikia uždaryti ir neleisti mokesčių mokėtojų pinigų. Yra giminės ir tegul išlaiko privačią nuosavybę iš savų lėšų. Cvirka su kitais kolaborantais tūkstančiams žmonių dešimtmečiams, o kitiems ir amžinai, sugadino gyvenimus. Atsikvošėkit, yra ir kitaip galvojančių kraštiečių - Cvirkos nereikia. Negi "nepriklausomo" mero uoliu rūpinimusi ne rajono partizanais ir didvyriais, o kolaborantais reikia džiaugtis? Nejau dėl to Veliuoną reiks aplenkti? Kas norės - į Grūto parką nuvažiuos ir pagarbą atiduos, raudonų gvazdikų nuveš. Vis šiokia tokia proga, pasižmonės. Koks verslininkas gal maršrutą sudarys " Jurbarkas - Grūto parkas" - autobusiukai bus pilni, pinigai į biudžetą kapsės ir Jurbarkas suklestės! Verslo ir turizmo centras pliusą užsidės, o P. Cvirka galės ir vėl būti gelbėtoju, tik šį kartą Jurbarko krašto. Bordiniai, raudoni, ružavi kraštiečiai labai džiaugsis. Sėkmės, gelbėkim Jurbarko ekonomiką, kad ir tokiais būdais, jei kitų nesumąstom.

Išdavikų alėja, gera idėja : Maciulis, kuris išdavė mokyt. A.Kasiulį, poetas komjaunuolis Vladas Grybas, kuris išdavė gimnazijos direktorių Greičių, paskui to Greičiaus sūnui perauklėtam tremtiniui, kuris leidžia knygas šlovinančias sssr ir smerkia Lietuvos atstatytą nepriklausomybę, stribui Ramanauskui...oi, saugumiečiams tardiusiems katalikes moteris už N.Sadūnaitės priėmimą Jurbarke. nemažai jų, gera alėja būtų ir unikali.

BUTINAI REIKIA PETRIUKUI ,PADEKOTI' UZ STALINO SAULE

Pritariu Vytui, ....ir Stalino saulės nešėjų alėjai..ir dar vieną lankomą objektą turėtum turistams

Gal meras nukosėjo nuo jūsų idėją ir tikrai statys išdavikų alėją. Kaip būsimam turizmo kraštui vertinga mintis.

Turiu idėja Lietuvai, kaip dabar populiaru, arba tiksliau idėja Jurbarkui. Užplūstų mūsų rajona turistai. Pastatykim Klangiuose "Išdavikų muziejų". Būtų rimtas konkurentas Grūto parkui. Įrengiam pėsčiųjų taka kurį pavadinam "Stalino saulės nešėjų alėja" ir gale jo pastatom paminkla Cvirkai, o iš šonų pastatom daug namukų kuriuose apie kiekviena išdavika būtų trumpai papasakota, pagrindiniai "nuopelnai" išvardinti. Manau pasisekimas būtų garantuotas. Turistų neatsigintume.

mano nuomone paminkla reikia priimt nebent tokiu atveju jei ruošiamės statyt kažka panašaus į Grūto parka arba paimt ant metalo kad išlydžius pastatyt kam nors vertam paminkla iš to metalo.

Rašytojas ir toliau atkakliai braunasi į komunistų gretas, rašydamas jiems atgailos kupiną laišką: "Prašau neatstumti manęs, priimti pagalbos prašančią ranką, kur man dabar eiti? Į buržuazinę spaudą, į šmeižtų, pamazgų ir niekšybių lizdus, kuriais pats esu susitepęs, - niekas ir daugiau niekuomet į ten manęs jokia kaina neįstums. Kad ir kažin kaip būtų, kad ir kažin kaip didelės būtų mano klaidos, aš laukiu pagalbos tik iš tų žmonių, be kurių negalimas mano ateities darbas ir veikimas. Godžiai stengsiuos priimti revoliucinės marksistinės kritikos žodį ir pagal jį taikyti savo darbo žingsnius."

1941 metais bene labiausiai nukentėjo Lietuvos inteligentai, ypač mokytojai. Kolaborantų valdžia negalėjo atleisti jiems, kai 1940 m. rugpjūčio 14 d. Kauno halėje buvo surengtas Lietuvos mokytojų suvažiavimas. Oficialiais pranešimais, tame suvažiavime dalyvavo septyni tūkstančiai pradžios mokyklų ir du tūkstančiai gimnazijų mokytojų.
Prezidiumo garbingiausioje vietoje, be kolaborantų M. Gedvilo, J. Paleckio, S. Nėries ir P. Cvirkos, sėdėjo Sovietų sąjungos pasiuntinys ir okupacijos organizatorius Dekanozovas. (Kaip rašė to ,,istorinio“ suvažiavimo dalyvis tremtinys A. Kryžanauskas, be šių veikėjų ir liaudies švietimo komisaro A. Venclovos, ,,visur apie prezidiumo stalą maišėsi mažas, barzdotas tarsi miško žmogeliukas Liudas Gira. Na, šitas tai jau sugeba! Kiek Lietuvoje buvo valdžių – ir krikdemai, ir liaudininkai, ir tautininkai – prie visų jų sugebėdavo sukiotis.“) Tuoj po to, kai jau be antpečių Lietuvos kariuomenės orkestras sugrojo ,,Internacionalą“, visa salė atsistojo ir vieningai sugiedojo Lietuvos himną. O jį giedant ,,Stalino saulės nešėjas“ rašytojas P. Cvirka išsigandęs netgi palindo po prezidiumo stalu. Aišku, už tai Lietuvos mokytojams nebuvo dovanota. Nes, kaip pabrėžė tame suvažiavime kalbėjęs LKP(b) VCK sekretorius K. Preikšas, ,,su liaudies priešais mes ceremonijų nedarysime“. Iš viso 1941 metų birželį buvo suimta ir į Sibirą ištremta 932 Lietuvos mokytojai ir švietimo darbuotojai

P. Cvirka buvo "išrinktas" sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku. Tokios pareigos įpareigojo jį "ganyti" ne visada sukalbamus lietuvių menininkus ir saugoti jų ideologinį tyrumą. Šias pareigas P.Cvirka vykdė taip uoliai, kad vienam buvusiam jo "Trečio fronto" bendražygiui tai kainavo gyvybę. 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime P.Cvirka kategoriškai pareiškė, kad sovietinėje Lietuvoje neturi būti spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Didįjį varpininką ginti mėgino K.Jakubėnas. „Aš galiu suprasti, kodėl Kudirkos satyrose arkliai baidosi žandarų, bet nesuprantu, kodėl Cvirka baidosi Kudirkos!“ - mestelėjo poetas. Šie žodžiai buvo lemtingi. Tais pačiais metais kaip sovietinės tikrovės juodintojas K.Jakubėnas P.Cvirkos pastangomis buvo išmestas iš Rašytojų sąjungos. Poetui iš karto užsitrenkė visų leidyklų durys. Netrukus P.Cvirka įskundžia K.Jakubėną saugumui, kaltindamas poetą antisovietine veikla. "K.Jakubėnas pakeltu basu šaukė, kad grąžintų išvežtuosius brolius. Apie kokius brolius eina kalba, nesunku atspėti. Neabejotinai K.Jakubėnas savo poezijoje reikalavo grąžinti tuos "brolius", kurie vakar užmušinėjo valstiečius, mūsų tarybinius piliečius, o šiandien pakliuvo į mūsų valstybės saugumo organų rankas. Tiesa, K.Jakubėnas prie Smetonos rašė antismetoninius eilėraščius, vokiečių okupacijos metu dirbo antivokišką darbą, kurdamas eilėraščius prieš vokiečius. Šita jis darė ir tai būtų galima laikyti jo nuopelnu antivokiškame darbe. Tačiau šį jo nuopelną sunaikino antitarybinė veikla, antitarybinis jo pasielgimas", - MGB pareigūnams tvirtino P.Cvirka. 1946-ųjų kovą K.Jakubėno bute atlikta krata. Saugumiečiai išsinešė du lagaminus su rankraščiais, o pats poetas buvo suimtas. Du P.Cvirkos minėti eilėraščiai netrukus tapo įkalčiais K.Jakubėno baudžiamojoje byloje. 1947 metų pradžioje K.Jakubėnas už antisovietinę propagandą nuteistas penkeriems metams lagerių. Atlikti bausmės poetas buvo išvežtas į Karagandos-Dolinskojės anglių kasyklas Kazachstane. Tiesa, po 7 mėnesių byla buvo nutraukta ir poetas grįžo namo. Tačiau MGB nepaliko jo ramybėje. Poetui ilgai neleista prisiregistruoti Vilniuje, jo tarsi raupsuotojo kratėsi visos leidyklos. Galiausiai vėlų speiguotą 1950-ųjų sausio 7-osios vakarą poetas paslaptingai dingo iš brolio namų ir po kelių valandų buvo rastas nuošalioje Kapsų gatvėje - vienmarškinis, sumuštas ir mirtinai sušalęs. Dėl K.Jakubėno mirties iškelta byla labai greitai buvo numarinta, tačiau niekas neabejojo, kad tai KGB darbas.