Susidomėjęs Viešvilės istorija suvalkietis ėmėsi rašyti knygą

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

„Kraštas man, kaip suvalkiečiui, pasidarė labai įdomus ir nežinomas. Jis davė mums kalbą, raštą, pirmąsias knygas. Jeigu ne šitas kraštas, nežinia, kokia būtų buvusi Lietuva” - taip apie Mažąją Lietuvą kalba Algirdas Sinkevičius, žmogus, kuris savo meilę ir pagarbą skiria Mažosios Lietuvos kultūrai, aktyviai dalyvauja kraštotyrinėje veikloje bei tyrinėja mūsų krašto istorijos raidą.

Ilgametis pedagoginis darbuotojas
Su Algirdu susitikome gražią sekmadienio popietę, jo namuose Viešvilėje (Jurbarko r.) prie puodelio karštos arbatos. Įžengus į jo namus neįmanoma nepastebėti kambaryje besipuikuojančių garbės raštų, pradedant padėkomis už pareigingą ilgametį darbą ir dabartinę kūrybinę veiklą.
Algirdas gimė Marijampolėje, tačiau 1963 m. atsikėlė į Viešvilę, dabartinius savo namus. Mokėsi Smalininkų tarybinio ūkio technikume, kuriame įgijo žemės ir miškų ūkio mechanizavimo specialybę. Baigus technikumą jam buvo pasiūlyta dirbti dėstytoju. Tuo metu jis dėstė elektrotechniką, tačiau vėliau teko dėstyti ir kitus mokslus. Vienas iš jų - darbų ir civilinė sauga. Vėliau dirbo pavaduotoju ūkio reikalams. Šias pareigas ėjo dar dvidešimt metų. Algirdas taip pat dėstytojavo ir buvusioje Viešvilės profesinėje mokykloje, kur teko dirbti ir administracinį darbą. 2011 metais baigė gidų kursus. Tuo metu kursų baigiamąjį darbą rašė apie Viešvilės istoriją.
Algirdas gyvena kartu su savo ilgamete drauge Irena Foktiene. Iš pirmos santuokos turi du sūnus. Vienas gyvena Londone, kitas šiuo metu įsikūrė Kaune. Laisvalaikiu, kai nori atsipalaiduoti nuo įtemptų darbų, Algirdas pagroja akordeonu, tačiau pagrindinis instrumentas, kuriuo jis grojo visą laiką - klarnetas. Muzika jis pradėjo domėtis dar nuo mažų dienų. Septynerius metus vadovavo dviem ansambliams. Vienas buvo Smalininkuose, kitas - Viešvilėje.

 

Mažąja Lietuva susidomėjo vos tik atvykęs mokytis
Mažosios Lietuvos istorija jis pradėjo domėtis vos tik atvykęs čia mokytis. Tuo metu apsigyveno pas Antaną Baką, kuris jį sudomino savo pasakojimais apie šį kraštą. Kaip pasakoja Algirdas, šeimininkas jam daug ir įdomiai pasakodavo, o kai kuriuos jo pasakotus dalykus net užsirašydavo. Vos tik atsikėlęs čia gyveti, jis pastebėjo, kad šis kraštas kitoks ir papročiai visai kitokie. Taip jį ir pamilo.

 

 

 

 Viešvilė sename atviruke

 

Kaimo bendruomenių veikla domisi ne tik Lietuvoje
Algirdas labai pasinėręs į bendruomenės veiklą. Jis pasakoja, kad jo pareiga aprašyti visus su partneriais vykdomus projektus.  Dar pernai ponas Algirdas ir trys bendruomenės nariai kartu su devylionikos žmonių grupe viešėjo Lenkijoje. Kelionės tikslas - sužinoti kokiais rūpesčiais gyvena Palenkės kaimo bendruomenė. Teko dalyvauti ir dar vienoje išvykoje į Olandiją, kur turėjo galimybę pasidomėti šios šalies kaimo moterų verslumu ir bendruomenių veikla. 2011 metais taip pat dalyvavo išvykoje į Estijos ir Suomijos kaimų bendruomenes.



Knyga apie Viešvilę taps vienu didžiausių nuveiktų darbų
Šiuo metu Algirdas pasinėręs į vieną iš didžiausių darbų. Jis - „Versmės” leidyklos nuo 1994 m. rengiamos ir leidžiamos šimtatomės Lietuvos istorijos monografijų serijos „Lietuvos valsčiai” monografijos „Viešvilė” vyriausiasis redaktorius sudarytojas. Ši knyga apie Viešvilę skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009-2009), Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253-2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918-2018) bei kitoms svarbioms šalies datoms ir sukaktims paminėti. Šioje knygoje bus papasakota visa Viešvilės istorija -  nuo seniausių iki dabartinių laikų.
Pasak Algirdo, knygos išleidimo terminas numatytas 2016 m. Jis šią knygą rašo remdamasis žmonių atsiminimais, įvairių enciklopedijų, archyvų medžiaga, mokslinėmis studijomis bei kitais rašytiniais šaltiniais, faktine medžiaga. Vis dar ieškoma kontaktų su etnokultūros centru bei universitetais.


    
Krašto kūrėjus skatina išleisti savo kūrybos knygas
A. Sinkevičius yra surinkęs medžiagą apie visus šio krašto kūrėjus, kuriuos nuolat stengiasi suburti drauge. Jis ne tik skatina šiuos kūrybingus žmones išleisti savo kūrybos knygas, padeda jas sudaryti, tačiau taip pat gelbsti ieškant finansinių rėmėjų. „Dauguma žmonių yra tikrai kūrybingi, tačiau kuklinasi, bijodami dėl savo kūrybos. Dauguma galvoja, kad jų kūryba gali pasirodyti per silpna”, - pasakojo Algirdas, cituodamas mūsų kraštiečio literato Benjamino Kondrato žodžius: „Mes negalim spręsti apie žmogaus kūrybos lygį, sprendžia skaitytojas”. Pasak Algirdo, skaitytojas pats pasirenka tai, ko jis nori: „Dabar nėra lengva surasti rėmėjų literatūros srityje besidarbuojantiems kūrėjams, be rėmėjų pagalbos šiandien išleisti knygą yra sunku, todėl jas leisti mažai kas ryžtasi”. Praėjusiais metais jis prisidėjo išleidžaint Irenos Foktienės ir Almos Foktaitės eilėraščių ir vertimų knygelę „Ilgesio gijos”, taip pat Jolitos Kuzmienės „Paviliojau vėją”, Izabelės Lukošienės „Meilės pinklės”.
Prisidėjo renkant Viešvilės miestelio herbą
Šis žmogus vienas iš tų, kuris prisidėjo prie Viešvilės miestelio herbo išrinkimo. Su grupele Viešvilės miestelių gyventojų dalyvavo Valstybinės heraldikos komisijos posėdyje Vilniuje, kur buvo siūlomi net septyni herbo variantai. Daugiausia dėmesio buvo skirta būtent žirgažuvei, kuri ir tapo šio miestelio simboliu: „Šis ženklas atspindi gyvenvietės istoriją ir gamtą. Žuvis simbolizuoja nuo seniausių laikų ėjusį per Viešvilę vandens kelią. Kita dalis, žirgas - sausumos kelią, buvusį vienu iš pagrindinių prekybos ir kryžiuočių karo kelių į Lietuvą ir Žemaitiją”, - pasakojo A. Sinkevičius.


    
Daugybę kartų niokojamas, deginamas kraštas kaskart prisikeldavo
Algirdas - labai įdomi asmenybė. Jis pasidalino keletu istorinių faktų, kurie jau užpildė dalį ruošiamos išleisti knygos puslapių. Su kokiu dideliu entuziazmu jis pasakoja apie šį kraštą: „Mane labai nustebino tai, kad šiai Viešvilės parapijai maždaug iki 1900 metų priklausė beveik penkios dešimtys kaimų, vienkiemių, dvarų. Šiame krašte buvo net penki keltai: Smalininkuose, Kazikėnuose, Viešvilėje, Sokaičiuose ir ties Ragaine.
Netikėtai iš Algirdo lūpų pasigirsta žodis Švabė (Schwabe). Ar žinote šio žodžio reiškšmę? Tai - senoji Viešvilė: „Šiose apylinkėse gyveno skalvis lietuvis Dautginas, kuris turėjo smuklę, kurią vėliau pardavė vokiečiui Švabei (Schwabe), vedusiam turtingą skalvę”. Ir iš tiesų - 1576 m. išleistame Prūsijos žemėlapyje neįvardinto upelio (manoma Viešvilės) dešiniajame krante pažymėta gyvenvietė Schwaben. Miestelio užuomazga ją galima laikyti tik sąlygiškai, nuo 1542 m. šaltiniuose jau minima Viešvilė (Wischwille, Wischwill).
Pasak Algirdo, gyvenvietei augti ir toliau vystytis sutrukdė užgriuvusios nelaimės: „Martyno Mažvydo laiške rašoma, kad Viešvilės kaimą nusiaubė tuometiniai turkų vasalai - Krymo totoriai. Jie sudegino bažnyčią, mokyklą, nužudė, išvarė į nelaisvę žmones”.
XVIII-XIX a. Viešvilė tapo miesteliu: „1900-aisiais buvo panaikintas Viešvilės bajoriškasis dvaras. Įsteigta vyresnioji girinkija. Miestelis pradėjo klestėti: geležinkelis, verslai, prekyba, garlaivis, pradėti statyti mūriniai namai. Pastatyti didžiuliai teismo rūmai, mokykla, parduotuvės, restoranai, paštas, taupomoji kasa”.
„1944 m. prasidėjo priverstinė lietuvininkų evakuacija. Jie išėjo ir niekada negrįžo. Karaliaučiuje maži vaikai buvo varomi užkasinėti dar leisgyvių senelių. Gyventojų visai neliko. Senieji gyventojai dingo visai be pėdsakų, lyg jų būtų visai nebuvę”, - pasakojo Algirdas. Po SSRS invazijos sunyko bažnyčia, arklidės, sandėliai, atsikėlė rusų tautybės žmonės.


Labai įdomu tai, jog per Viešvilę ir Smalininkus ėjo kryžiuočių keliai: „Čia jiems buvo vietos kur sustoti, būdavo pašaro arkliams, būdavo čia ir patikimų lietuvininkų, kuriais jie galėdavo pasitikėti, jie buvo tarsi ryšininkai”.
Algirdas nori pakviesti visus, galinčius prisidėti prie šios knygos leidimo - tiek mokytojus, tiek girininkijų, įstaigų vadovus. Galbūt jie kažką turi ar žino apie savo įstaigos istoriją. Visi gali prisidėti ir pasidalinti savo prisiminimais.
Savo kultūrą visi turime laikyti lobiu. Turime saugoti tai, kas dar yra išlikę. Kiekvienas iš mūsų turime saugoti ir gerbti savo krašto vertybes, kuriomis mes galime didžiuotis.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Sandra Klimienė

VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorės planuose – nuoseklus ir sunkus darbas  3

Anastasija, Sergejus ir mažasis Georgas

Tikėkit mumis, prašo ukrainietė Anastasija  0

„Eržvilko spindulys 2024“

„Eržvilko spindulys 2024“  0

„Veliuonos krašto žmogaus 2024“ apdovanojimai

Vasario 16-ąją pagerbti Veliuonos krašto šviesuoliai  0

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei  0

Kęstutis Vasiliauskas

Kęstutis Vasiliauskas: Gyvenimas tarsi šachmatai – neįdomu žaisti atsargiai  0

Vytautas Kutkevičius

Vytauto Kutkevičiaus gyvenimo gairės ne metai, o knygos  3

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus  0

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis  0

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei  0

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė  1

Mirė gydytoja Elena Janušienė

Mirė gydytoja Elena Janušienė  1

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis  7

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene  6

Prisiminkime išėjusius...

Prisiminkime išėjusius...  8

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai  1

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“  1

Trečiąjį kartą „Lietuvos talentuose“ su savo daina „Indigo vaikas“ dalyvavęs Naglis Mačėnas iš komisijos narių išgirdo tris „Taip“.

„Lietuvos talentų“ scenoje – veliuoniškis Naglis Mačėnas  0

Rugpjūčio gale kartu buvusia darželio-lopšelio „Nykštukas“ direktore Irena Bertuliene. Ši draugystė tęsiasi daugiau nei 22 metus.

Jurbarke lankėsi ilgametis švietimo įstaigų rėmėjas Gunteris Topferis  5

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai  0

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų  4

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje  0

Sportininkas Rokas (dešinėje) su drauge Ieva ir bičiuliu Vladislovu

Lietuvą perbėgęs sportininkas: „Norint kažko pasiekti, reikia ir pakentėti“  0

Viename iš Kęstučio gatvės daugiabučių gyvenanti Aldona Jakaitienė iš sodininkystės semiasi jaunystės ir gyvenimo džiaugsmo.

Jurbarkiškei Aldonai gėlės – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą  0

Mūsų partneriai