Smalininkietė jaukius namus susikūrė geležinkelio stoties pastate

   
Straipsnis  3 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Geležinkelio stoties pastatai daugumai sukelia laukimo, laikinumo ar kelionių prisiminimus. Dauguma jų - tai stotelėse stūksantys pastatai; su kasomis, suolais, bufetu. Neteko girdėti, jog stotys sukurtų namų aplinkos jausmą, norą į juos sugrįžti. Ir vis tik yra stočių pastatų, kuriuose kadaise gyveno žmonės, palikdami savo pėdsaką, kad ir laiko nublukintose nuotraukose. Smalininkų geležinkelio stoties pastatas - vienas iš pastarųjų, kurio nepaveikė laikas, nors pradingo siaurojo  geležinkelio bėgiai, nebeliko net jų buvimo pėdsakų, o XX a. pradžioje pastatytas geležinkelio stoties pastatas su sienoje išlikusiu vokišku užrašu „Smalininkų stotis” miestelyje išsiskiria ir šiandien.

 

 
Smalininkų geležinkelio stoties pastatas tarpukaryje

 

Raudonų plytų mūrinis pastatas pastatytas apie 1902 –uosius metus, kuomet nuo Pagėgių į Smalininkus buvo nutiestas beveik 56 km ilgio Tilžės– Pagėgių–Smalininkų siaurasis geležinkelis, žmonių meiliai vadinamas siauruku. Viena geležinkelio bėgių atšaka vedė link Nemuno, kita, nesikirsdama su jau nutiestu plentu, suko link Pagėgių. Siaurieji geležinkeliai nedubliavo plentų, o jungė atokesnes vietoves ir jais naudojosi atkampesnių gyvenviečių verslininkai, ūkininkai, gyventojai. Tai palengvino susisiekimą ir tapo reikšminga sėkmingo šio krašto ekonominio vystymosi dalimi. Tačiau šiame straipsnyje ne apie siaurojo geležinkelio reikšmę ketinama kalbėti.  Belieka pridurti, jog pokario metais bėgiai buvo išardyti ir šiandien jokio jų pėdsako nerasime. Ruožas, kuriuo buvo nutiestas siaurukas, užstatytas gyvenamaisiais namais. Tačiau išliko senasis raudonų plytų namas, kurio antrajame aukšte kadaise gyveno stoties viršininko šeima, o šiandien gyvena kiti žmonės. Norėdami sužinoti, kaip gyvenasi senajame name, pasibeldėme į ponios Pranės Stoškienės buto duris. Tiesa, Prane jos niekas nevadina, pažįstantys moterį daugelį metų į ją kreipiasi Albinutės vardu. ,,Net nežinau kodėl taip, tačiau visi mane vadina Albinute, o pase įrašytas Pranės vardas.

 

 

Geležinkelio stoties prižiūrėtojas Schmorell su žmona Grete 1921 m.


,,Nuo 1960–ųjų gyvenu Smalininkuose, o šiame name - jau dvidešimt metų. Daug kas čia gyveno”, - pasakoja moteris ir vardija daugybę žmonių pavardžių, kadaise buvusį geležinkelio stoties pastatą savais namais vadinusių. Šiandien šiame dviejų aukštų name tik du žmonės ir tegyvena – ji ir vyriškis už sienos, tiesa, į pastarojo duris nepasibeldėme. Tik žvilgtelėjusi į pastarojo buto  langus labai suabejojau, ar čia gyvenančiam žmogui rūpi namo likimas. O P. Stoškienei  rūpi, todėl ir nauji langai sudėti, ir stogo dengimu rūpinasi. ,,Labiausiai reikia pakeisti stogą, gal kiek kompensuos, nes pastatas paveldo objektas, dengtas čerpėmis, tokiomis pat čerpėmis reikės naujai dengti, nedengsi seno namo plonyte skarda”, - dalijasi mintimis moteris. Ne tik namo likimas rūpi poniai Albinai, jai ne tas pats, kaip lysvės nuravėtos, kaip žolė nupjauta. Ir beveik visus darbus, nežiūrint 82–jų metų, nudirba pati, tik žolę nušienauti pasisamdo. ,,Visą gyvenimą dirbau ir sunkiai dirbau, - neslepia moteris, - kuomet tėtis su broliu 1947 – aisiais metais išvažiavę malkauti nebegrįžo, man tebuvo penkiolika metų. Nuo to laiko reikėjo padėti jaunesniosioms sesutėms, broliui”, - pasakoja savąją gyvenimo istoriją moteris.  Užgrūdino ją gyvenimas. Teko ne tik moteriškus darbus dirbti, bet ir vyriškus. ,,Sunkiausia buvo duonos gamykloje, - dėžės sunkios, o jas su duona reikėjo pakelti, krauti į mašinas. Kur tik nedirbta - ir Smalininkų technikume, ir ligoninėje. Buvau baigusi tik keturias klases, bet gerą galvą turėjau, skaičiuodavau be jokių klaidų, tad apskaitininke, ūkvede dirbau. O dabar jau daugelį metų esu pensininkė, tad tokie ir darbai, vasarai atėjus į mišką – uogų, grybų rinkti ir dar pažvejoti“. Nedaug moterų atrasime, kuriai vienas iš maloniausių užsiėmimų būtų žvejyba, o Albinutei Stoškienei žvejoti nenusibosta. Anksčiau ir žvejų varžybose dalyvaudavusi. ,,Kartą pagavau penkių kilogramų lydeką, nemažai tą kartą reikėjo su žuvimi pasigalinėti”, - šypsosi moteris,  žvejybai, o ne mezgimui pirmenybę teikianti, mėgstanti žvejoti ir  vasarą, ir žiemą.
,,Patinka man šis namas. Pabuvojau pas krikšto dukrą Anglijoje ir taip nusibodo, - namuose geriausia”, - šypsosi moteris, gyvenanti senajame Smalininkų geležinkelio stoties pastate.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  3 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Sandra Klimienė

VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorės planuose – nuoseklus ir sunkus darbas  3

Anastasija, Sergejus ir mažasis Georgas

Tikėkit mumis, prašo ukrainietė Anastasija  0

„Eržvilko spindulys 2024“

„Eržvilko spindulys 2024“  0

„Veliuonos krašto žmogaus 2024“ apdovanojimai

Vasario 16-ąją pagerbti Veliuonos krašto šviesuoliai  0

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei  0

Kęstutis Vasiliauskas

Kęstutis Vasiliauskas: Gyvenimas tarsi šachmatai – neįdomu žaisti atsargiai  0

Vytautas Kutkevičius

Vytauto Kutkevičiaus gyvenimo gairės ne metai, o knygos  3

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus  0

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis  0

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei  0

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė  1

Mirė gydytoja Elena Janušienė

Mirė gydytoja Elena Janušienė  1

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis  7

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene  6

Prisiminkime išėjusius...

Prisiminkime išėjusius...  8

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai  1

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“  1

Trečiąjį kartą „Lietuvos talentuose“ su savo daina „Indigo vaikas“ dalyvavęs Naglis Mačėnas iš komisijos narių išgirdo tris „Taip“.

„Lietuvos talentų“ scenoje – veliuoniškis Naglis Mačėnas  0

Rugpjūčio gale kartu buvusia darželio-lopšelio „Nykštukas“ direktore Irena Bertuliene. Ši draugystė tęsiasi daugiau nei 22 metus.

Jurbarke lankėsi ilgametis švietimo įstaigų rėmėjas Gunteris Topferis  5

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai  0

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų  4

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje  0

Sportininkas Rokas (dešinėje) su drauge Ieva ir bičiuliu Vladislovu

Lietuvą perbėgęs sportininkas: „Norint kažko pasiekti, reikia ir pakentėti“  0

Viename iš Kęstučio gatvės daugiabučių gyvenanti Aldona Jakaitienė iš sodininkystės semiasi jaunystės ir gyvenimo džiaugsmo.

Jurbarkiškei Aldonai gėlės – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą  0

Mūsų partneriai