Bibliotekoje pristatyta knyga „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“ (NUOTRAUKOS)

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, minint Lietuvos laisvės kovų pradžios 80-metį, Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko Ritos Pauliukaitienės knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“ pristatymas. Bibliotekos didžiojoje salėje susirinko nemažai jurbarkiškių, norinčių susipažinti su autore ir jos knyga: šauliai, bibliotekininkai, kraštotyrininkai.

Renginį partizaniškomis dainomis ir eilėraščiais pradėjo ir užbaigė Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro, vadovaujamo Danutės Samienės, skaitovai ir dainininkai.

^{Knygos autorė R. Pauliukaitiemė.}

Jau nemažai knygų apie pokario laisvės kovų dalyvius parašiusi R. Pauliukaitienė keletą metų rinko medžiagą apie kovotojus, paaukojusius savo gyvybę už Lietuvos laisvę, kuriems LLKS tarybos prezidiumo įsaku buvo suteikti Lietuvos laisvės kovos karžygio vardai. Pristatymo metu ji dėkojo šauliui Petrui Buitkui ir žinomai Jurbarko kraštotyrininkei Reginai Kliukienei už pagalbą renkant medžiagą knygai, už informaciją ir nuotraukas.

R. Pauliukaitienė teigė, knygą apie laisvės kovotojus nusprendusi parašyti, norėdama išsklaidyti įžeidžiančius mitus, kurie ir dabar dar kartais pasirodo viešojoje erdvėje, kalbant apie pokario partizanus. Ji priminė, kad NKVD buvo įkūrusi netgi specialius padalinius, kurie, persirengę partizanų uniformomis, ateidavo į namus ir suimdavo juos priglaudusius žmones. „Enkavėdistai visaip stengėsi diskredituoti partizanus, pravardžiuodavo juos įvairiausiais žeminančiais vardais“, – teigė autorė, pasiūlydama tiesiog įsižiūrėti į nuotraukose įamžintus laisvės kovotojų veidus, kurie, pasak jos, aiškiai rodo, kad nusikaltimų šie žmonės tikrai negalėjo daryti.

Lietuvos laisvės kovos karžygių vardai (daugumai po mirties) gen. Jono Žemaičio-Vytauto ir Adolfo Ramanausko-Vanago pasirašytais įsakais buvo suteikti Juozui Kasperavičiui-Visvydui, Petrui Bartkui-Žadgailai, Juozui Lukšai-Skirmantui, Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui, Jurgiui Kriščiūnui-Rimvydui, Kazimierui Pypliui-Mažyčiui, Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, Vaclovui Voveriui-Žaibui.

Apie visus šiuos kovotojus (išskyrus vieną) papasakojo autorė R. Pauliukaitienė. Tarp aštuonių karžygių buvo ir du mūsų kraštiečiai. Vienas jų – karo lakūnas Juozas Kasperavičius, kilęs iš Jurbarko valsčiaus Jokūbaičių k., kuris 1946 m. buvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas.

^{A. Bajerčiūtė}

Apie Konstantiną Bajerčių papasakojo jo anūkė Auksė Bajerčiūtė. Iš Šakių valsč. kilęs K. Bajerčius buvo baigęs Jurbarko „Saulės“ progimnaziją, mokytojavo mūsų krašto pradinėse mokyklose, o 1926 m. Jurbarke susipažino su būsimąja žmona, taip pat mokytoja, Magdalena Borutaite, rašytojo Kazio Borutos seserimi. Po Antrojo pasaulinio karo į Laisvės kovotojų gretas K. Bajerčius-Garibaldis įsijungė Alytaus apskrityje.