Visai (ne)paprasta voverė

Girioje voverė turėtų būti pats įprasčiausias graužikas: maisto jai pakanka, vietos lizdams – taip pat. Tačiau net ir neatliekant specialių tyrimų galima sakyti: taip nėra! Būna metų, kai jų palyginti gausu, kai dantimis ,,nukarpytus” kankorėžių žvynelius gali rasti ant kiekvieno takelio. Tačiau nutinka ir taip, kad staiga voverių pasigendame – nematome jų veiklos pėdsakų ir jų pačių. Kai kas tokiais metais siūlo skelbti pavojų, o voverių apsaugai ir populiacijos gelbėjimui skirti ypatingą dėmesį.

Tačiau to visai nereikia, nes graužikė voverė puikiai pritampa prie mūsų gamtos, jos populiacijos pakilimai ir nuosmukiai yra natūralūs dalykai. Juos lemia eglės derėjimas, kuris vyksta cikliškai kas 4–5 (ar 7) metus. Eglės sėklos – svarbus mitybos šaltinis ne tik voverėms, bet ir daugeliui kitų graužikų. Taigi, po derlingų eglių metų 2–3 sezonus sąlygos būna palankios, po to jos prastėja, mažėja eglių sėklų. Tai ženkliai veikia ne tik voverių, bet ir pelėdų populiaciją – sėklomis mintantys graužikai (pelės ir pelėnai) yra svarbiausias jų grobis.

Kai kas mano, kad situaciją gali pakeisti lazdynų riešutai. Tačiau iš tikro, jų nebūna daug,  tai – labai trumpalaikis maisto išteklius. Reikėtų žinoti, kad dabar pamiškėse gyvenančios voverės vis dažniau graužia graikinius riešutus. Jų auginame visur, jie ant pasodintų medelių pradeda derėti labai greitai. Žinoma, graikinis riešutas voverei yra vertingas maisto šaltinis.

Kai kada voverės iš miško į senas, medžių gausias sodybas keliauja per laukus kilometrą ir dar daugiau. Aptikusios maisto, jos čia užsilieka, gyvena inkiluose ar palėpėse. Žinoma, čia joms visada daugiau pavojų – jas nesunkiai sumedžioja katės, žinau atvejų, kai voverės žuvo elektros stulpe nutrenktos elektros.

Dar viena galimybė voverėms rasti maisto – lesyklos. Miestuose, bet ne tik juose, paukščiai dabar lesinami  ir visus metus. Rudenį tą daro daugelis, deja – ne visi, kas galėtų lesinti paukščius. O kai prasideda daugelio supratimu „tikrasis“ lesinimo sezonas, tuo pasinaudoja ir voverės.

Voverės mielai lankosi lesyklose, graužia saulėgrąžas ir viską, ką randa. Joms tinka gilės, riešutai. Svarbu, kad prie lesyklos netykotų katės. Ar tai nekelia voverėms pavojaus, ar jos netaps tik lesyklos ,,lankytojomis”? Ko gero – ne, nes prie lesyklos maisto visada priduria pumpurus, sėklas ir tai, ką randa natūralaus.

Graužikė voverė gali būti mielas mūsų kaimynas. Žinoma, nelaukime, kad ji prijunktų, imtų maistą iš rankų – tai būtų pavojinga joms pačioms. Net ir voveres globodami, leiskite joms būti paprastomis, tikromis, laukinėmis graužikėmis!