Sekmadienio pamokslas. Išpažintis ir malda – kelias į dievišką meilę

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Šį sekmadienį, septintąjį po Velykų, minimos Sekminės. Krikščionybėje tą dieną švenčiama Šventosios Dvasios nužengimo į žemę diena – tikima, jog nuo šios dienos ji apsigyvena ne tik pranašuose ar karaliuose, bet ir kiekviename tikinčiajame. Šia proga dalinamės Jurbarko Švč. Trejybės parapijos vikaro kun. Sigito Jurkšto sekmadieninio pamokslo tekstu.

„Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis" (Apd 2, 4). Tai įvyko praėjus 50 dienų po Jėzaus prisikėlimo, tą dieną, kai žydai šventė 10 Dievo įsakymų davimą akmens plokštėse. Biblijoje viskas susiję – viskas galiausiai susivienija Jėzuje Kristuje. Kalbų dovana primena simbolinę Babelio bokšto istoriją. Siekdami blogo tikslo žmonės atsiskiria nuo Dievo – gėrio šaltinio, susiskaldo ir nebesusišneka. Tuo tarpu Šventoji Dvasia, kurią gauna įtikėję Jėzumi Kristumi, Dievo meilės Dvasia, mus vėl suvienija – vėl galime nenuteisti neteisingai, suprasti vienas kitą. Ir ši dieviškos meilės dovana sustiprina kiekvieną meilę: tarp vyro ir moters, draugų, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų. Tai lyg vandens perkeitimas į vyną, netobulos, pavydžios, savininkiškos žmogiškos meilės perkeitimas į dievišką meilę.

Per Sekmines išsipildė Jeremijo pranašystė: „įdiegsiu jiems savo įstatymą, jį įrašysiu jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta." (Jer 31, 33). Šventoji Dvasia skatina mus ne tik išoriškai nepakliūti policijai, bet ir mintyse darytis panašiems į Jėzaus Širdį. Išsipildė ir Ezechielio pranašystė: „Pašventinsiu savo didį, tautose išniekintą vardą, kurį jūs išniekinote jų akyse, – tai Viešpaties Dievo žodis. Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus." (Ez 36, 23.26, 27) Turbūt visi esame patyrę akmens širdies pojūtį – kada norėtume mylėti, bet neturime meilės. Kas gi iš mūsų nenorėtų gauti dovanos mylėti kiekvieną žmogų taip stipriai, kaip Dievas jį myli? Bet kaip įgyti šią dovaną?

Katekizmas rašo, jog lengva nuodėmė sumažina mumyse gebėjimą mylėti, o sunki nuodėmė jį sunaikina. Tad visų pirma mums reikia nuodėmių atleidimo dovanos. Jėzus, sumokėjęs ant kryžiaus mūsų skolas, šiandien Evangelijoje sako: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“ Vienas mūsų vyskupijos kunigas pasakojo, kaip prieš padėdamas melstis už apsėstą žmogų nepriėjo išpažinties, o piktoji dvasia per tą žmogų tiksliai išpasakojo jo nuodėmes. Tėvas egzorcistas Gabriele Amorth rašė, jog velnias kartais žino neišpažintas nuodėmes ir dėl jų įgyja galios mūsų gyvenimui, gali mus kaltinti. Tuo tarpu Šventoji Dvasia yra lyg Advokatas, kuris mus gina.

Kartą kalbėjau su viena vaikų namų auklėtoja ir ji pasakė tai, ką gerai įsiminiau: „Visada galvojau, – sakė ji, – kad meilė pasiekiama meilės priemone. Bet galiausiai supratau, kad meilė pasiekiama maldos priemone." Būtent tai kalba Mergelė Marija savo apsireiškimuose Medžiugorjėje ir kitur. Kadangi Dievas taip gerbia mūsų laisvę, Jis laukia, kol maldoje ateisime su Juo susitikti.

Taigi išpažintis ir malda – patys nepopuliariausi dalykai šiais laikais. Ir visgi tai kelias įgyti dievišką meilę.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Idėjos autorė - J. Brazaitienė prie Z. Juškienės papuošto medžio.

Veliuonos medžiai nušvito laisvės spalvomis  0

Gyvi skaudžios praeities atsiminimai

Gyvi skaudžios praeities atsiminimai  0

Čimčiakas

Kur pradingo žiemos paukščiai?  0

Genys lesykloje

Televizorius už mūsų lango  0

Nijolė Bruder

Nijolei Bruder neįdomūs lengvi keliai  0

Kodėl jurbarkiškiai tėvus ir artimuosius tujina?

Kodėl jurbarkiškiai tėvus ir artimuosius tujina?  1

Andrius Ufartas

Javapjūtės romantiką įžvelgiantis fotografas – Andrius Ufartas iš Kaimelio  0

Jurbarkas – vieta, nuo kurios prasidėjo Lietuvos istorija?

Jurbarkas – vieta, nuo kurios prasidėjo Lietuvos istorija?  0

Stirnos žiemos kailiu

Tamsos metas pavojingas visiems  0

Saugus uostas prieš išplaukiant į gyvenimo vandenyną

Saugus uostas prieš išplaukiant į gyvenimo vandenyną  0

Plokščiai. Vaiguvos upė-gatvė

Plokščių fenomenas  0

Valerija Dakauskienė

Žvilgsnis iš antrojo šimtmečio: kas ateina, tas praeina  0

J. Telišauskienė

Gyvenimas kaip šokis  0

Lapgirių dvaras

Nykstantys Lapgiriai. Vieno dvaro istorija  0

Visai (ne)paprasta voverė

Visai (ne)paprasta voverė  0

Langą į praeitį atveria kraštotyrininkai (NUOTRAUKOS)

Langą į praeitį atveria kraštotyrininkai (NUOTRAUKOS)  0

Naminiai žvirbliai

Paprasta priemonė retam paukščiui  0

Vokietijos ir Lietuvos archeologai tiria Seredžiaus piliakalnį (nuotraukos)

Vokietijos ir Lietuvos archeologai tiria Seredžiaus piliakalnį (nuotraukos)  0

Varna

Tą gali tik varnos  0

Gimtadienis pagal Vincą Grybą: daug skulptūrų, skulptorių ir pokalbių (NUOTRAUKOS)

Gimtadienis pagal Vincą Grybą: daug skulptūrų, skulptorių ir pokalbių (NUOTRAUKOS)  0

Lietuvių kalbos draugijai – 90

Lietuvių kalbos draugijai – 90  0

Smukučių karjere – sensacingi milijonų metų senumo radiniai

Smukučių karjere – sensacingi milijonų metų senumo radiniai  0

Veliuonos novelėje – skaudžios ir įkvepiančios Ukrainos istorijos

Veliuonos novelėje – skaudžios ir įkvepiančios Ukrainos istorijos  0

Veliuonos legendose – senųjų šventviečių atspindžiai

Veliuonos legendose – senųjų šventviečių atspindžiai  0

Mūsų partneriai