Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Sakoma, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės kartais ima ir išsipildo, ir ne visada taip, kaip įsivaizduojame. Taip nutiko jurbarkietei Sigitai Kiudienei, papasakojusiai įdomią egzotiškų augintinių atsiradimo jos namuose istoriją.

Sigitos artimieji, kaip, tikriausiai, ir dauguma kitų šeimų, per Kalėdas keičiasi dovanomis, tačiau, prisimena ji, tų metų Kalėdos buvo kitokios...

Tais metais dovanų tema buvo „svajonių šalis“, o Sigita pasirinko Madagaskarą – salą, kurią visada norėjo aplankyti. Kodėl Madagaskarą? „Tiesiog visada norisi kažko kitokio... Kuo mažiau paliesto civilizacijos... Net neturiu konkretaus argumento, kodėl. Gal nuvykusi ten labai nusivilčiau, bet svajonėse nereikia ieškoti logikos“, – šypsojosi ji.

Prisimena, kad tada buvo labai įdomu pirkti dovanas, nes jos artimieji pasirinko įvairiausias šalis ir miestus: Laplandija, Paryžius, Sakartvelas, Brazilija, Australija... „Keičiamės dovanomis net 11 asmenų, tad kasmet būna labai įdomu“, – prisiminė Sigita.

Dar viena tų Kalėdų ypatybė – kad dėl Covid-19 pandemijos ir karantino nebuvo galima susitikti, todėl giminaičiai dovanas išvežiojo vieni kitiems prie namų durų, stebėdami dovanų išpakavimo procesą internetu „Zoom“ programėlėje.

Išsigando dovanos

Lapelius su užrašytais šalių pavadinimais traukė slapta, tad niekas nežinojo, kas ką ištraukė. Dovanas vieni kitiems atvežė prieš Kalėdas. Sigita iki šiol prisimena tą jausmą, kai atplėšusi dovanų dėžutę pastebėjo joje kažką judant. „Pamaniau, kad gal tiesiog įsivaizduoju, tačiau kai atidariau, stikliniame inde pasirodė... tarakonai! Iš pradžių tikrai nesupratau, kas tai ir išsigandau! Klykdama numečiau indą, o mano vyras, nors ir nustebęs, pirmas išdrįso juos paliesti. Ir žinote ką? Jie visai mieli!“ – linksmai pirmąją pažintį su augintiniais prisiminė Sigita. Pasirodo, Madagaskaro tarakonus jai padovanojo sesuo Irma, kuri pati, beje, namie nieko egzotiško nelaiko – tik katinus ir šunį.

Šnypščiantys vegetarai

„Sužinojome, kad Madagaskaro tarakonai yra žolėdžiai, visiškai nekanda, tik šnypščia, kai juos paimi į rankas. Jie labai mėgsta avokadus ir mango vaisius, bet kartais gauna ir salotų, agurkų, kopūstų bei kitų vaisių ir daržovių. Nors niekas jų taip kasdien nelepina, jie tiesiog egzistuoja, o turėti juos – tikrai faina! Net katinas, pirmą kartą juos pamatęs, labai susidomėjo ir stebėjo, kaip jie juda. Dabar jau priprato, tačiau kartais vis dar apžiūrinėja“, – pasakojo Sigita. Tarakonai gyvena specialiame stikliniame terariume ir dabar jų yra jau 20. Moteris linksmai paaiškino, kad lakstyti po kambarius tarakonams neleidžia, bet kartais paima juos palaikyti ant rankų.

Balti kaip sniegas

Pasirodo, kad šeimos augintiniai kartais netgi keičia spalvą. „Labai smagu juos stebėti, kai jie keičia savo kiautą augdami. Kai numeta senąjį kiautą, jie tampa balti kaip sniegas, tačiau labai trumpam – po kurio laiko baltasis tarakonas tampa visiškai rudasis ir įsilieja tarp kitų, atrodo kaip niekur nieko. Tai visada nustebina!“ – pasakojo Sigita, pastebėjusi, kad jų tarakonais kartais gali pasigėrėti ir kiti. Sigitos augintiniai yra dalyvavę Helovyno šventėje.

Patikrinti atsakomybės jausmą

Kam Sigita patartų tokius augintinius laikyti? „Jaučiu, niekam arba tiems, kas neturi daug laiko priežiūrai“, – juokėsi ji, pridurdama, kad tokius tarakonus verta laikyti, jei nori pasitikrinti, ar jauti atsakomybę rūpindamasis gyvūnais.

Kiudžių šeimai atsakomybės tikrai netrūksta – jų namuose puikiausiai jaučiasi ne tik tarakonai, bet ir du šunys bei dvi katės. „Labai mylime gyvūnus. Dukra jodinėja. Dievina jodinėjimą“, – sako Sigita, kuriai, kaip ir visai jos šeimai, gyvūnai atrodo tikras stebuklas.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Šv. Roko kapas Venecijoje

Šv. Rokas, Pjūties pabaiga  0

Tauragės regiono dainų šventė Jurbarke 2024 m.

Dainų šventės Jurbarko krašte: antrą šimtmetį skaičiuojanti tradicija  0

Išgirskite apie laikus, kai Jurbarką valdė karalienė Bona

Išgirskite apie laikus, kai Jurbarką valdė karalienė Bona  0

Artėja didžioji Jurbarko krašto šventė. Skelbiame programą

Artėja didžioji Jurbarko krašto šventė. Skelbiame programą  0

Girdžių bažnyčia

Girdžiai – tarp legendų ir kasdienybės  0

Ministras Pirmininkas A. Voldemaras (kairėje) sėdi su Vokietijos kancleriu Gustavu Stresemanu 1928 m. gruodį. V. Sidzikauskas stovi Stresemano dešinėje.

Pamirštas diplomatas iš panemunių, Lietuvai atkovojęs Vilnių ir Klaipėdą  0

Mūsų partneriai