Nedažnai pasitaikanti dangaus dovana – visiškas Mėnulio užtemimas (nuotraukos)

Vasariškais orais prasidėjusio rugsėjo dangus 7-ąją dieną padovanojo dar vieną, ne taip dažnai pasitaikančią, dovaną – visišką Mėnulio užtemimą. Tokį reiškinį Lietuvoje paskutinį kartą buvo galima stebėti prieš šešetą metų. „Paskutinį kartą visišką Mėnulio užtemimą Lietuvoje stebėjome gana seniai – 2019-ųjų sausį“, – LRT.lt sakė Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Edita Stonkutė.

Astronomė E. Stonkutė pasakojo, kad tik apie 29 proc. visų Mėnulio užtemimų yra visiški. Tuo metu palydovas visiškai panyra į Žemės šešėlį, t. y. būna tiksliai priešingoje pusėje, nei tuo metu yra Saulė. „Tai įvyksta tada, kai Žemė atsiduria tiesiai tarp Saulės ir Mėnulio, užstodama Saulės šviesą“, – priminė astronomė.

Kaip pasakoja mokslininkė, užtemimas skirstomas į keletą fazių: pirmiausia Mėnulis įžengia į pusšešėlį, vėliau į dalinį šešėlį, o galiausiai visiškai pasineria į Žemės šešėlį. Užtemimui slūgstant, šios fazės kartojasi atvirkštine tvarka.

Įdomu tai, kad per visišką Mėnulio užtemimą palydovas nedingsta iš dangaus skliauto, o tik nusidažo raudona spalva. Taip yra todėl, kad Žemės atmosfera veikia tarsi milžiniškas lęšis, t. y. ji išlenkia (laužia) Saulės šviesą ir nukreipia pastarąją link Mėnulio.

„Šviesa, keliaudama per Žemės atmosferą, tarsi filtruojama: trumpesnio bangos ilgio spinduliai, tokie kaip mėlyna ar violetinė šviesa, išsisklaido, o ilgesnio bangos ilgio – raudona, oranžinė – pasiekia Mėnulio paviršių. Būtent ši šviesa apšviečia Mėnulį, suteikdama jam rausvą, oranžinį ar net rusvą atspalvį. Dėl šio įspūdingo reiškinio visiškas Mėnulio užtemimas dažnai žmonių yra pavadinamas „Kruvinuoju Mėnuliu“, – aiškino E. Stonkutė, pridurdama, kad palydovo spalvą lemia Žemės atmosferos būklė.

„Mėnulio spalva užtemimo metu gali skirtis, nuo švelniai geltonos iki sodriai raudonos ar net rusvos. O tai priklauso nuo Žemės atmosferoje esančių dulkių kiekio, debesų, vulkaninių išsiveržimų ar net oro taršos. Kuo daugiau dalelių atmosferoje, tuo labiau šviesa išsisklaido ir tuo tamsesnis gali būti Mėnulio atspalvis.“

Anot E. Stonkutės, visiškas Mėnulio užtemimas gali trukti nuo kelių sekundžių iki maždaug 100 minučių.

„Pavyzdžiui, vienas ilgiausių XX a. užtemimų įvyko 1953 m. liepos 26 d. Visiška fazė truko net 100 minučių ir 43 sekundes“, – LRT.lt pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, rugsėjo 7 d. vykęs užtemimas – taip pat gana ilgas, mat jo visiško užtemimo frazė truko 82 minutes: užtemimas Lietuvos laiku prasidėjo rugsėjo 7 d. 20.30 val. ir pasibaiė 22.56 val. Maksimumas buvo apie 21.11 val.

Vidutiniškai iš vienos konkrečios vietos visišką Mėnulio užtemimą galima stebėti maždaug kas 2,5 metų, tačiau Lietuvoje jį paskutinį kartą matėme tik prieš 6 metus.

Visgi, anot E. Stonkutės, įdomu tai, kad net apie 60 proc. pasaulio gyventojų galėjo matyti šį rugsėjo 7 d. visišką užtemimą nuo pradžios iki pabaigos.

Beje, dangaus dovana galima laikyti ir tai, kad Mėnulio užtemimo metu jo netemdė debesys, nes stebėti užtemimą įmanoma tik giedrą naktį.

Galerijoje kviečiame pasigrožėti „Mūsų laiko“ feisbuko paskyroje komentatorių pasidalintomis užtemimo nuotraukomis.

Mėnulio užtemimas (dalinis arba visiškas) vyksta tada, kai jo dalis arba jis visas panyra į Žemės šešėlio kūgį. Prieš užtemimą ir po jo Mėnulis skrieja Žemės pusšešėlyje, tačiau pusšešėlinio užtemimo akys nepastebi. Žemės šešėlio skersmuo ties Mėnulio orbita apie 2,8 karto didesnis už Mėnulio skersmenį, todėl visiškas Mėnulio užtemimas gali trukti 1 h 40 min, o visos užtemimo fazės – 3 h 40 minučių. Mėnulio užtemimas prasideda nuo kairiojo jo šono. Visiško užtemimo metu Mėnulį silpnai apšviečia Saulės spinduliai, lūžę Žemės atmosferoje, todėl jis matosi, bet yra tamsiai raudonas (atmosfera geriausiai praleidžia raudonuosius spindulius). Mėnulis užtemsta tik pilnaties fazėje (Žemė tarp Saulės ir Mėnulio), bet ne per kiekvieną pilnatį (dėl Mėnulio orbitos posvyrio į ekliptikos plokštumą) – tik tada, kai pilnatis būna Mėnuliui esant arti (mažiau kaip 11°) jo orbitos mazgo. Kitais atvejais Žemės šešėlis praslenka piečiau arba šiauriau nuo Mėnulio. Per metus gali būti 2–3 Mėnulio užtemimai arba nebūti nė vieno (dažniausiai būna 2). Mėnulio užtemimas matomas visame, į jį atsuktame Žemės pusrutulyje. Po 18 m. ir 11,32 d. Saulės ir Mėnulio užtemimai pradeda kartotis ta pačia tvarka.

LRT.lt ir VLE.lt inf.