Kovo 29-ąją vyks dalinis Saulės užtemimas

Šeštadienį, kovo 29 d., Lietuvos gyventojai galės pamatyti ne taip ir dažnai, nors, kaip teigia mokslininkai, ir ne itin retai, pasitaikantį reiškinį – dalinį Saulės užtemimą.

„Dalinį Saulės užtemimą galėsime stebėti visoje Lietuvoje, jeigu tik tuo metu bus giedra“, – LRT.lt komentavo Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas. Pasak jo, užtemimas prasidės 12 val. 57 min., o maksimumą pasieks 13 val. 35 min. Prognozuojama užtemimo pabaiga – 14 val. 12 min.

Astrofizikas įspėja, kad Saulės užtemimams, priešingai nei Mėnulio, reikalingos specialios apsauginės priemonės – Saulės filtrai. Be jų jokiu būdu negalima žiūrėti į Saulę.

„Saugių Saulės filtrų galima įsigyti specializuotose astronominių prekių parduotuvėse ir nerekomenduočiau jų gamintis patiems dėl didelės rizikos pažeisti regėjimą“, – sako V. Dobrovolskas. Jis teigia, kad apie akių apsaugą reikia pagalvoti ir planuojantiems užtemimą stebėti pro žiūronus ar teleskopą. „Tuomet filtras turėtų būti dedamas ant objektyvo, o ne ant okuliaro.“

Kodėl Saulė užtemsta?

Dr. V. Dobrovolskas primena, kad Saulės užtemimas įvyksta tuomet, kai Mėnulis, skriedamas aplink Žemę, atsiduria tarp Žemės ir Saulės ir užstoja dalį ar visą Saulės diską. Jei užstoja tik dalį, tuomet būna dalinis užtemimas. O jeigu užstoja tiksliai visą Saulės diską, tuomet matome visišką Saulės užtemimą.

Kovo 29 d. stebint iš Lietuvos Mėnulis užstos tik 16 proc. Saulės disko, todėl apšviestumo pokyčio nepajusime. Mokslininkas primena, kad didžiausia užtemimo fazė, siekianti 92 proc., bus matoma Kanadoje. Ten esantys stebėtojai jau pajus trumpam nusilpusią dienos šviesą.

Vidutiniškai per metus būna po vieną Saulės ir vieną Mėnulio užtemimą, bet maksimaliai gali būti ir septyni užtemimai per metus – trys Saulės ir keturi Mėnulio (arba keturi Saulės ir trys – Mėnulio), komentuoja V. Dobrovolskas.

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, 2026 m. rugpjūčio 12 d. įvyksiantis visiškas Saulės užtemimas bus matomas ir Vakarų Europoje bei Islandijoje.

Rugsėjį – visiškas Mėnulio užtemimas

Šių metų rugsėjo 7 d. Lietuvoje bus proga pamatyti visišką Mėnulio užtemimą. „Mėnulis tekės jau prasidėjus užtemimui, bet maksimali fazė ir pabaiga bus matomi visoje Lietuvoje“, – teigė V. Dobrovolskas.

Kaip anksčiau LRT.lt pasakojo astrofizikas, Mėnulio užtemimas įvyksta, kai Mėnulis atsiduria Žemės šešėlyje, t. y. tiksliai priešingoje pusėje, nei tuo metu yra Saulė. Kitaip tariant, Saulė, Žemė ir Mėnulis turi išsidėstyti tiksliai vienoje linijoje.

Kadangi Žemė turi atmosferą, ją praeidami Saulės šviesos spinduliai lūžta tarsi lęšyje. Be to, lengviausiai atmosferą praeina raudonos spalvos šviesa, o beveik visa mėlyna šviesa išsklaidoma. Taigi, Mėnulis apšviečiamas lūžusia ir stipriai paraudonavusia Saulės šviesa ir todėl užtemimo metu mes jį matome raudoną.

Visiški užtemimai – daug retesni

Visiškas Saulės užtemimas dalyje Lietuvos buvo matomas daugiau nei prieš 70 metų – 1954 m. birželio 30 d., kai apie 16 val. diena trumpam virto naktimi – Saulė dingo, o danguje sužibo žvaigždės.

Toje pačioje vietoje visiški užtemimai pasitaiko kur kas rečiau nei daliniai, tad artimiausias toks reiškinys – visiškas Saulės užtemimas, kuris bus matomas dalyje Lietuvojs teritorijos, numatomas tik 2126 m.