Kodėl verta saugoti varliagyvius

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Šiuo metu Lietuvoje vyksta varliagyvių migracija. Varliagyvių kaimynystė labai naudinga žmogui, nors apie tai dažnai nesusimąstoma: šie gyvūnai yra itin svarbi visos ekosistemos dalis. Nekalbant apie visiems turbūt gerai suvokiamą varliagyvių vaidmenį naikinant žmogaus nepageidaujamus vabzdžius, tokius kaip mašalai, uodai, kiti kenkėjai, šie gyvūnai yra didesnės mitybos grandinės gamtoje dalis. Nykstant varliagyviams, nyksta ir kitos su jais susijusios, jais besimaitinančios rūšys.

Itin daug varliagyvių gyvybių nusineša migracija. Daliai šių gyvūnų šiemetinė migracija jau irgi baigėsi žūtimis keliuose: turbūt visi matė varlių ir rupūžių „blynelių“ ant asfalto.

Nepelnytai manoma, kad išgelbėjus vieną varlę ar rupūžę niekas nepasikeis. Iš tiesų net vienas išgelbėtas varliagyvis jau yra ženklus laimėjimas: viena varliagyvio patelė, priklausomai nuo rūšies, pavasarį gali išneršti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kiaušinėlių. Tad išsaugodami tą vieną varliagyvio patelę, mes atveriame galimybę išgyventi tūkstančiams šių gyvūnų.

Varliagyvių gyvenimo sąlygos ir nuolat prastėja: dėl ūkinės veiklos, trąšų, pesticidų, kitokios taršos, natūralių sausrų, melioracijos ir kitų faktorių. Tačiau būtent varliagyvių migracija ir tai, kiek varlių bei rupūžių žūva mūsų keliuose, mes bent jau iš dalies galime kontroliuoti.

Kadangi varliagyviai Žemėje gyvena jau milijonus metų, o evoliucija vyksta labai lėtai, varlės bei rupūžės tikrai nepakeis savo migracijos kelių – tačiau mes, žmonės, galime apsaugoti mažuosius gyvūnus migracijos metu, o pasitelkę savivaldybes – net inicijuoti specialių pralaidų įrengimą ten, kur migracija intensyviausia ir varliagyvių žūva daugiausia.

Septyni argumentai sudalyvauti varliagyvių apsaugos akcijose

1. Padėti varliagyviams paprasta

Tai daug lėšų ir laiko nereikalaujantis užsiėmimas. Jei galite sustoti neblaškydami kitų eismo dalyvių ir pernešti varliagyvį per kelią, neškite jį į tą pusę, į kurią jis ėjo. Geriausia tai daryti su pirštinėmis, bet ir paėmus varlę ar rupūžę plikomis rankomis, tikrai nenutiks nieko bloga. Jei kažkur jau pastatyta apsauginė tvorelė, varliagyvius pernešti per kelią užtenka kelis kartus per dieną – tai galima daryti pasikeičiant, pamainomis.

2. Padėti varliagyviams įdomu

Daugelis prasilenkiame su varliagyviais – vieni jų bijo, kitų keliai tiesiog nesusikerta su šių gyvūnų takais. Pagalba varliagyviams migracijos metu leidžia truputį geriau pažinti šiuos gyvūnus, pamatyti jų skirtingumą ir – tegul ir savotišką, ne visiems suprantamą – grožį.

3. Ir vienas išgelbėtas varliagyvis reiškia labai daug

Darsyk: viena varliagyvių patelė, su jūsų pagalba sėkmingai pasiekusi nerštavietę, gali išneršti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kiaušinėlių. Jei vėliau sėkmingai išnerštų ir jūsų išgelbėtos patelės vaikai, per kelerius metus jūs savo draugams juokais jau galėtumėte prisistatyti varliagyvių milijonieriumi, o netrukus – ir milijardieriumi.

4. Varliagyvių kaimynystė naudinga žmogui

Varliagyviai naikina žmogaus nepageidaujamus vabzdžius, šie gyvūnai yra labai svarbi visos ekosistemos dalis. Išsaugant daugiau varliagyvių, geresnės sąlygos sukuriamos ir kitoms gyvūnų rūšims.

5. Varliagyviai – aplinkos švaros detektorius

Varliagyviai yra itin jautrūs taršai, tad kasmet matydami varliagyvių savo aplinkoje, galime džiaugtis: mūsų gyvenamoji aplinka veikiausiai yra pakankamai švari. Tačiau riba tarp varliagyviams tinkamos ir nebetinkamos aplinkos gali būti labai trapi.

6. Pagalba padeda įveikti baimes

Geros žinios tiems, kurie bijo varlių ir rupūžių – „dozuota“ pažintis su šiais gyvūnais gali padėti įveikti ilgametes baimes. Kognityvinėje ir elgesio terapijoje kalbama apie ekspoziciją – dozuotą, palaipsnišką susidūrimą su baimės objektu, taip gydant pačią baimę. Pavasarinės talkos gelbstint migruojančias varles ir rupūžes gali tapti išsilaisvinimo iš savo baimių pradžia.

7. Bendruomeninė veikla daro žmones laimingus

Tyrimai rodo, kad savanoriškai veikdami drauge su kitais, dirbdami visuotiniam labui, mes išgyvename laimės jausmą. O gamtosauginės iniciatyvos juk ir yra veikimas visuotiniam labui. Galiausiai, jausmas apsaugojus gyvūnus nuo žūties yra neįkainojamas. Jis gali suteikti kur kas didesnę pilnatvę ir prasmės jausmą nei dar vienas įsigytas ir ne visada tikrai reikalingas daiktas. Varliagyvių apsaugos akcijos gali būti puiki proga tiek suaugusiems, tiek vaikams patirti, kad ne daiktai, o patirtys mus praturtina labiausiai.

Kur ieškoti daugiau informacijos?

Visi, norintys daugiau sužinoti apie varliagyvių apsaugą ir galimybes jiems padėti, kviečiami jungtis prie FB grupės Lietuvos herpetologų draugija.

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Mirštančią Raganų eglę belieka slaugyti

Mirštančią Raganų eglę belieka slaugyti  0

Radote „išakėtą“ veją? Gal jus aplankė barsukas

Radote „išakėtą“ veją? Gal jus aplankė barsukas  0

Jurbarko krašto muziejuje – daugybė Mozės veidų

Jurbarko krašto muziejuje – daugybė Mozės veidų  1

Veliuoniškiai rašo savo krašto šimtmečio istoriją

Veliuoniškiai rašo savo krašto šimtmečio istoriją  0

Kovo 29-ąją vyks dalinis Saulės užtemimas

Kovo 29-ąją vyks dalinis Saulės užtemimas  0

Tarp „Auksinių scenos kryžių“ nominantų –  iš Jurbarko kilusi  menininkė

Tarp „Auksinių scenos kryžių“ nominantų – iš Jurbarko kilusi menininkė  0

Kovo 11-osios obeliskas Berlyne

Paminklas Kovo 11-ąjai, sukurtas 1979 metais  0

Tūkstantmečio mįslės įminimas – Alsos ir Mituvos pakrantėje

Tūkstantmečio mįslės įminimas – Alsos ir Mituvos pakrantėje  0

Rotulių centre – II pasaulinio karo laikų bunkeris (nuotraukos)

Rotulių centre – II pasaulinio karo laikų bunkeris (nuotraukos)  0

Angelas, nešantis žinią apie Magdeburgo teisių suteikimą Jurbarko miestui

Meilės miestui ženklai  0

Jurbarkas ir Vasario 16-oji

Jurbarkas ir Vasario 16-oji  0

Vizualizacija

Paminklui Girdžiuose surinkta daugiau nei pusė lėšų  0

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais  0

Bukutis prie savo namų

Sausio vidury – metas kelti inkilus  0

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais  0

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos  0

Jurbarko Ragainė

Jurbarko Ragainės legendos – išmonė ar šiurpios realybės atspindys?  0

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Mūsų partneriai