Žurnalisto Rimo Bružo tikslas, kad daktaras Basanavičius ir jo žmona Eleonora būtų kartu

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Žymių žmonių meilės istorijos visuomet kėlė susidomėjimą ir ne viena jų buvo suguldyta į knygą ar kino filmą. Tačiau yra ir tokių istorijų, apie kurias nežinome beveik nieko, nors jų herojų vardai į šalies istoriją įrašyti neištrinamomis atminties raidėmis. Vieną iš tokių – daktaro Jono Basanavičiaus ir jo žmonos Gabrielės Eleonoros Mol meilės istoriją – birželio 20 dieną jurbarkiečiams papasakojo žurnalistas ir režisierius bei dokumentinių filmų kūrėjas, iš Jurbarko kilęs Rimas Bružas, Jurbarko viešojoje bibliotekoje pristatęs savo sukurtą filmą „Elė ir daktaras“. 

Dokumentiniame filme pasakojama apie daktaro Jono Basanavičiaus žmonos Gabrielės Eleonoros Mol kapo paieškas Bulgarijos mieste Lome, kuriame Lietuvos patriarchas gyveno ir dirbo 1880–1882 m. Idėja surasti vieno iš labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių žmonos kapą žurnalistui R. Bružui kilo atkartojant legendinio lietuvių keliautojo ir mokslininko Antano Poškos (1903–1992) ekspediciją iki Indijos. Būtent šio keliautojo užrašuose jis ir aptiko informaciją ne tik apie beveik dvidešimt penkerius daktaro J. Basanavičiaus gyvenimo metus praleistus Bulgarijoje, bet ir jo žmonos Eleonoros Mol palaidojimo  vietą Lomo miesto kapinėse. 

„Mįslė dėl daktaro Jono Basanavičiaus žmonos kapo mane neramino jau seniai. Negali tokio žymaus ir Bulgarijai tiek nusipelniusio žmogaus žmonos kapas dingti be pėdsakų. Mes visi žinom miestą, kur ji buvo palaidota 19 a. pradžioje. Kaip gali nutikti, kad pakankamai ramiame regione tas kapas dingtų ne tik geografiškai, bet ir iš žmonių atminties?“ – filmo pristatymo metu klausė Rimas Bružas.

Į Bulgarijos miestą Lomą, kuriame nuo 1880 m. gavęs pasiūlymą dirbti miesto ligoninės vyriausiuoju gydytoju apsigyveno daktaras J. Basanavičius, R. Bružas nuvyko 2019 metų spalio mėnesį. Pasak jo, Lome J. Basanavičius ne tik se?kmingai gydė ligonius, bet ir modernizavo ligoninę. Gyvenimas Lome buvo vienas iš sėkmingiausių periodų daktaro gyvenime. 1883 m., gyvendamas Prahoje jis susipažino su savo bu?simąja žmona Gabriele Eleonora Mol. Po kelių mėnesių draugystės ir dramatiško laikino išsiskyrimo, 1884 m. balandžio 15 d., jiedu susituokė Vienoje. Iš šalies žiūrint šis įvykis gal ir neturėtų būti toks reikšmingas, tačiau Elę, kaip ją  švelniai vadino daktaras, buvo didžioji Basanavičiaus meilė. Į daugelio iš mūsų atmintį daktaras J. Basanavičius  yra įsirėžęs kaip senas ir žilas vyriškis, tačiau tuometėmis Prahos gatvėmis vaikščiojo jaunas elegantiškas vyras, kaip spėjama, nestokojęs damų dėmesio.

Deja, bet Basanavičiams likimo nebuvo lemta gyventi ilgai ir laimingai – neilgai trukus po vedybų Elei pasirodė pirmieji džiovos požymiai. Nepragyvenusi santuokoje nė penkerių metų, ji karščiuodama mirė Basanavičiaus glėbyje 1889 m. vasario 16 d. Lomo mieste. Istoriniai šaltiniai byloja, jog žmonos mirtis Basanavičiaus gyvenimą padalino į dvi dalis. Su jos išėjimu Basanavičius tarėsi visiems laikams praradęs asmeninę laimę. Liko tik nuoširdus įsipareigojimas Lietuvai ir visuomeninio gyvenimo rūpesčiai. Šeiminės laimės atsisakymas padeda paaiškinti nepaprastai intensyvią vėlesnę Basanavičiaus visuomeninę veiklą ir gausų jo mokslinį bei epistolinį palikimą.

„Daktaras Jonas Basanavičius mūsų istorinėje sąmonėje yra kvestionuojamas Lietuvos tautos patriarchas, moralinis autoritetas. Legendomis apipintas jo asketiškumas mane skatino ieškoti to priežasčių ir pirmiausiai man sau pačiam norėjosi atrakinti tą Basanavičiaus kodą“, – savo kelionės į Lomo miestą ieškoti Basanavičienės kapo tikslą aiškino R. Bružas.

Žurnalistas ir režisierius pasakojo, jog labiausiai kapo paieškas sunkino ne tai, jog jam nepavyko rasti jokių to meto kapinių plano, bet ir žmonių, kurie apskritai ką nors galėjo apie tai papasakoti. Pagrindiniu jo paieškų pagalbininku tapo buvęs istorijos mokytojas Borisas Krustevas. Kartu su juo apsilankius istorijos muziejaus archyvuose bei, pasak R. Bružo, pradėjus vartyti archyvinę medžiagą, kurios sukaupta  išties labai daug, buvo sunku suvokti, jog nei muziejaus, nei jokiuose kituose archyvuose nebuvo nė menkiausio miesto žemėlapio, leidusio bent užsikabinti, tegul ir paties mažiausio siūlo galo, kuris leistų bent kiek priartėti prie bet kokios užuominos. Vienintelė informacija, galėjusi padėti rasti kapą, buvo  keturių metrų aukščio obeliskas, kurį ant žmonos kapo pastatė daktaras J. Basanavičius.  Tačiau kaip rašė keliautojas Antanas Poška, jau 1936 metais jo buvo likę vos pusė“, – pasakojo R. Bružas.

Paieškas sunkino ir tai, jog palyginti nedideliame Bulgarijos mieste buvo net ketverios kapinės. Paieškos prasidėjo nuo Boruno kapinių, esančių pačiame Lomo miesto pakraštyje. „Kaip buvo galima tikėtis, žinant vietines laidojimo tradicijas ir kapų priežiūros ypatumus, senoji kapinių dalis buvo labiau panaši į mišką ir tik iš brūzgynų išlindę paminkliniai akmenys išdavė, kad tai vis dėlto kapai“, – pasakojama Rimo Bružo sukurtame dokumentiniame filme „Elė ir daktaras“.

Kitos kapinės, kuriose buvo tęsiamos paieškos, buvo turkų. Jose, pasak R. Bružo taip pat buvo apstu senų kapų, tačiau nė vieno, kuris bent kiek būtų buvęs panašus į Eleonoros kapą, nebuvo. „Kai žiūri į senus antkapius ir pro šakas, lapus ant seno paminklo lyg pamatai užrašą  Eleonora Mol, o priėjęs arčiau pamatai, jog suklydai, supranti, kad ilgai ieškant pradedi matyti tai, ką nori išvysti“, – pasakojo R. Bružas.

Beeinant į dar vienas – žydų – kapines, kurios taip pat buvo įtrauktos į paieškų planą, žurnalistas pateko į Basanavičiaus gatvę – vienintelę vietą, bylojusią apie čia kadaise gyvenusį Lietuvos patriarchą. Ir nors tai buvo siaura ir trumpa gatvelė, o ne prospektas ar aikštė, R. Bružą pradžiugino tai, jog tai buvo kone pati tvarkingiausia gatvė visame Lomo mieste.

Nors vilčių rasti Basanavičienės kapą senosiose žydų kapinėse taip pat buvo nedaug, paieškos dalyvius į šią vietą viliojo tai, jog jos buvo arčiausiai ligoninės, kurioje dirbo J. Basanavičius, o žinant tai, jog daktaras Basanavičius mėgdavo kasdien po pietų lankyti žmonos kapą, ši vieta atrodė labiausiai įtikinama iš visų anksčiau išžvalgytų. Deja, bet apsilankius ir šiose kapinėse tebuvo rasti tik hebrajiški užrašai su Dovydo žvaigžde.

Pasivaikščiojus ilgėliau po šias kapines buvo rastas kapo kontūras labai panašus į Antano Poškos aprašytą Eleonoros kapą. Ir nors obelisko pėdsakų nebuvo likę, tačiau įkalnėje tarp žolių buvo aiškiai matoma raudono akmens juosta, tarsi įrėminusi kapo perimetrą, kas leido daryti prielaidą, kad kapavietė surasta, nors pasak R. Bružo, paaiškinimo, kaip būdama uoli katalikė Eleonora galėjo būti palaidota žydų kapinėse, jis neturėjo. Juolab, kad apie tai nebuvo jokios informacijos nei daktaro Basanavičiaus, nei A. Poškos užrašuose.

„Nusprendę, jog minimali archeologinė invazija padėtų atsakyti į keliamus klausimus kitą dieną grįžome į numanomą vietą“,–- pasakojo R. Bružas. Pradėjus tyrinėti šią vietovę atidžiau buvo rasta ir daugiau raudono granito struktūrų ir supratus, kad jos neturi nieko bendro su ieškomu Eleonoros kapu, buvo konstatuota, kad nė vienose iš keturių Lomo miesto kapinių to vienintelio kapo rasti nepavyko.  Visgi žurnalistas rankų nenuleido ir ėmėsi tikrinti net ir pačias mažiausias ir neįtikinamiausias versijas.

Vėl sugrįžus prie turimos labai skurdžios archyvinės medžiagos buvo dar kartą perversti 1936 metais  keliautojo A. Poškos rašyti straipsniai, kuriuose užsimenama apie ketinimus perkelti vienas Lomo kapines į kitą vietą, tačiau informacijos apie tai, ar tai buvo padaryta, niekas iš muziejininkų neturėjo.

R. Bružas pasakojo, jog studijuojant įvairius išlikusius miesto planus, buvo stengiamasi nenutolti nuo tos ligoninės, kurioje dirbo daktaras Basanavičius, ir kuri yra išlikusi ir šiandien bei žvalgytis ne daugiau nei vieno kilometro spinduliu aplink. „Į tokį žiedą pateko jau aplankytos turkų, žydų ir naujosios kapinės. Tačiau visiškai priešingoje žemėlapio pusėje radome kryžiaus ženklu pažymėtą teritoriją. XX a. viduryje šių kapinių nežinojo niekas“, – pasakoja R. Bružas.

Surastą muziejaus žemėlapyje pažymėtą vaikų darželio pastatą ir priešais jį esantį parką, kuriame ir gali būti senosios ir beveik niekam nežinomos kapinės, R. Bružas buvo linkęs įvardinti paieškų lūžio tašku, tačiau šiuo atradimu, pasak jo paties, džiaugtasi labai atsargiai, nes nusivylimų šioje kelionėje ir taip pakako.

Vaikštant po buvusias senąsias kapines R. Bružui kiekviena įkalnė su virš jos augančiais medžiais atrodė panaši į Eleonoros Mol kapo vietą, tačiau vienintelė galimybė tuo įsitikinti buvo atskirų vietų kasimas, ieškant kokių nors užuominų apie tai, jog čia buvo laidojami žmonės. Į pagalbą atėjo vienos vietinės ritualinių paslaugų įmonės darbuotojai. Tačiau atliekant žvalgomuosius kasinėjimus nei konkretaus kapo, nei  po juo buvusio mauzoliejaus nebuvo rasta. Vienintelė paguoda buvo keletas radinių, bylojusių apie tai, jog senųjų kapinių čia visgi būta. Rasti žmonių palaikai tarsi patvirtino, kad šioje vietoje buvo laidojami žmonės, tačiau nei daktaro Basanavičiaus aprašyto mauzoliejaus, nei juo labiau Eleonoros Mol kapo šios ekspedicijos metu surasti nepavyko.

Ir visgi trijų savaičių ekspedicija į Lomo miestą nebuvo veltui. Nustatyta maždaug hektaro ploto senųjų kapinių vieta, kurioje gali būti palaidota ir Basanavičienė, įpareigojo žurnalistą R. Bružą sugrįžti ten vėl ir „apsiginklavus“ visai kitokia technika pagaliau rasti jos kapą. Įdomu tai, kad daktaras J. Basanavičius, kaip ir jo žmona, mirė vasario 16  dieną, tik  1927 m.

Nežiūrint nesėkmingų kapo paieškų, iš šios ekspedicijos Rimas Bružas negrįžo tuščiomis. Iš Lomo miesto senųjų kapinių jis parvežė saują žemių ir išpylė jas ant daktaro Jono Basanavičiaus kapo Rasų kapinėse, tarsi duodamas pažadą netrukus čionai parvežti ir jo mylimosios Eleonoros Mol Basanavičienės palaikus.

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Žydų auksakalių šeimos istoriją primintų simbolinis valcas

Kauno gatvei kuriamos skulptūros primins jurbarkiečių pamirštus žodžius (nuotraukos)  1

Kur žydi rožės,  pavadintos kunigaikščių Vasilčikovų vardais?

Kur žydi rožės, pavadintos kunigaikščių Vasilčikovų vardais?  0

Paaiškėjo vaikų tautodailės konkurso "Sidabro vainikėlis" regioninio turo nugalėtojai

Paaiškėjo vaikų tautodailės konkurso "Sidabro vainikėlis" regioninio turo nugalėtojai  1

Raudonės pilies parko laukia tvarkymo darbai

Raudonės pilies parko laukia tvarkymo darbai  6

Išvalyti Panemunės pilies tvenkiniai

Išvalyti Panemunės pilies tvenkiniai  0

Žinomas menininkas Arvydas Ališanka su sūnumi Edvardu prie savo kūrinio, sumontuoto iš šimtamečio ąžuolo šakų.

Nepaprasta skulptūrų istorija, arba kodėl į V. Grybo muziejų renkasi... pegasai  0

(Iš kairės) Renginio moderatorius Lukas Bakšys, renginio sumanytoja bibliotekininkė Rytė Galbuogienė, profesorius Liudas Mažylis, viešosios bibliotekos direktorė Rasida Kalinauskienė bei Aldona Mažylienė.

Valstybės dieną pasitinkant. Biblioteka prie kultūros pusryčių stalo pakvietė profesorių Liudą Mažylį  0

Prieš 80 metų kilęs gaisras sunaikino Jurbarko senamiestį, bet ne atsiminimus

Prieš 80 metų kilęs gaisras sunaikino Jurbarko senamiestį, bet ne atsiminimus  0

„Tautiška giesmė“ nuties vienybės tiltus

„Tautiška giesmė“ nuties vienybės tiltus  0

Išrinktos 2021 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Viena jų - Jurbarko rajone

Išrinktos 2021 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Viena jų - Jurbarko rajone  0

Raudonėje kuriasi naujas muziejus – MUMI

Raudonėje kuriasi naujas muziejus – MUMI  0

V. Grybo memorialinis muziejus atsisveikino su viena ypatinga skulptūra

V. Grybo memorialinis muziejus atsisveikino su viena ypatinga skulptūra  0

Asociatyvi

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minėdami...  0

Patvirtinta skulptoriaus Vinco Grybo metų minėjimo programa

Patvirtinta skulptoriaus Vinco Grybo metų minėjimo programa  0

Kas globoja bibliotekininkus?

Kas globoja bibliotekininkus?  0

Miesto gimtadienis, kurio Jurbarkas nešvęs

Miesto gimtadienis, kurio Jurbarkas nešvęs  0

Nepaprasta iniciatyva: su trispalvėmis į miestą patraukė su ypatinga misija

Nepaprasta iniciatyva: su trispalvėmis į miestą patraukė su ypatinga misija  0

Nacionalinio diktanto tekstas – įvertinkite, ar sudėtingas

Nacionalinio diktanto tekstas – įvertinkite, ar sudėtingas  0

Netikėtas svečias. Knygų mugėje dalyvaujančius eržvilkiškius aplankė Prezidentas Gitanas Nausėda

Netikėtas svečias. Knygų mugėje dalyvaujančius eržvilkiškius aplankė Prezidentas Gitanas Nausėda  2

Raudonės pilies kieme - Užgavėnių persirengėlių šėlsmas  (VIDEO)

Raudonės pilies kieme - Užgavėnių persirengėlių šėlsmas (VIDEO)  0

Paskelbtos geriausios 2019 -ųjų metų knygos

Paskelbtos geriausios 2019 -ųjų metų knygos  0

Lietuvą su Vasario 16-ąja sveikino ne tik darželinukai, bet uždainavo ir auklėtojos  (video)

Lietuvą su Vasario 16-ąja sveikino ne tik darželinukai, bet uždainavo ir auklėtojos (video)  0

Apie artėjančią šventę primena tik Jurbarko kultūros centro trispalvės verpstės

Skaitytoja klausia: kodėl miestai kaimynai puošiasi Vasario 16-ajai, o Jurbarkas – ne  2

Jurbarkas prisiminė Holokausto aukas ir pasmerkė genocidą (nuotraukos, video)

Jurbarkas prisiminė Holokausto aukas ir pasmerkė genocidą (nuotraukos, video)  1

Mūsų partneriai