Vieversio diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Priešistoriniais laikais manyta, kad pavasario šilumą, o kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių, ant savo sparnų parneša paukščiai. Galbūt juos kiekvieną pavasarį atsiunčia deivė Paukštė, kurios pėdsakus senosios Europos kultūroje atsekė garsioji mūsų mokslininkė, archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė. 

Įdomu, kad senųjų laikų atmintis tebėra gyva lietuvių etninėje kultūroje: tradicinio kalendoriaus pavasario dienos turi ir paukščių vardus. Pirmoji jų – vasario 24-oji, Vieversio diena, sutampanti su Šv. Motiejaus vardadieniu.
Vieversys pirmasis iš migruojančių paukščių pargrįžta į tėviškę. Ornitologų jis vadinamas dirviniu vieversiu, kaime dar – cyruliu, vyturiu, voversiu. Paukštelį išties galima pamatyti ganėtinai anksti – patinėliai parskrenda visu mėnesiu anksčiau, kad užimtų savo būsimai šeimynai erdvę. Ir kitiems garsiai paskelbtų: „Tik aš čia šeimininkas!“
Senoliai taip sakydavo: jeigu vieversiukas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei kartais parskristų anksčiau, turės dar „atgulėti“ – pavasaris užsitęs, ilgokai bus žvarbu. Tada jo giesmelė nelabai linksma:

Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas…
Aruodėliai dyki, o vaikeliai pliki…

Merginos stengdavosi iki šios paukštelių sutikimo dienos, vasario 24-sios, užbaigti verpimą. Priežodis sako: „Skubėk verpti, nes atskridęs vieversys kuodelį priterš“. Mat dienai pailgėjus, laikas sėsti į audimo stakles. Vieversio dieną nevalia plaukų šukuoti, antraip vištos vasarą rūtų darželius iškapstysiančios. Šiukštu ir miltus rėčiu sijoti – pasėlius vasarą užpulsią amarai. O jeigu kuri mergina norėtų veido skaistumą per vasaros darbymetį išsaugoti, turi Vieversio dieną sniegu triskart gerai išsiprausti.
O kad būtum greitais, vikrus kaip vieversėlis, turi trissyk aplink trobą apibėgti – ne užpečky sėdėti.

 Šv. Motiejus
Įsitvirtinus Krikščionybei, Vieversio šventė sutapatinta su Šv. Motiejaus diena. Į dvylikos apaštalų misiją jis buvo išrinktas vietoje Judo Iskarijoto, jau po Kristaus nukryžiavimo. Motiejus buvo Jėzaus krikšto, prisikėlimo ir Žengimo į Dangų liudininkas.
Remiantis Apaštalų darbų knyga, Motiejus skelbė Kristaus Žodį, krikštijo pagonis, gydė ligonius. Apie jo apaštalavimo misiją nedaug tėra žinių. Neva jis skleidė krikščionybę Judėjoje, Kapadokijoje, prie Kaspijos jūros.
Tačiau ne visiems patiko jo pamokslai, dėl ko ir buvo užmuštas. Vienuose šaltiniuose užsimenama, kad Motiejus buvo nukryžiuotas, kituose – kad buvo užmuštas akmenimis Jeruzalėje.
Šv. Motiejus laikomas dailidžių, kalvių, inžinierių globėju.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kadras iš filmo „Herkus Mantas“

Didysis prūsų sukilimas  1

Paroda – žirgo metų 100-mečiui pažymėti

Paroda – žirgo metų 100-mečiui pažymėti  0

Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienio minėjimas

Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienio minėjimas  0

Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos paminėjimas Jurbarke

Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos paminėjimas Jurbarke  0

Atidaryta Michalinos Banaitienės atminimui skirta jos mokinių darbų paroda

Atidaryta Michalinos Banaitienės atminimui skirta jos mokinių darbų paroda  0

Festivalis „Jubilate“ dovanoja progą išgirsti pasaulinio lygio atlikėjus

Festivalis „Jubilate“ dovanoja progą išgirsti pasaulinio lygio atlikėjus  0

Panemunės pilyje – kovotojui už Vengrijos laisvę skirta paroda

Panemunės pilyje – kovotojui už Vengrijos laisvę skirta paroda  0

Laikraščių mirtis tolsta: žiniasklaidos atstovai pabrėžia šiandieninės spaudos unikalumą

Laikraščių mirtis tolsta: žiniasklaidos atstovai pabrėžia šiandieninės spaudos unikalumą  0

Valdovų rūmų barokinėje bibliotekoje po priėmimo: (iš kairės) Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius, Prezidento vyr. patarėja Jolanta Karpavičienė, Pirmoji ponia Dina Nausėdienė, atlikėja Ieva Baublytė (prieš mėnesį ši atlikėja koncertavo ir Panemunės pilyje), kultūrinės programos Valdovų rūmuose režisierius Mindaugas Meškauskas.

NATO viršūnių susitikimo lyderių sutuoktiniai ir partneriai išgirdo ir apie Jurbarką  0

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui – 90

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui – 90  0

Panemunės pilyje – nauja paroda po atviru dangumi

Panemunės pilyje – nauja paroda po atviru dangumi  0

Mokyklos valgyklos sienas puošia mokytojos ir mokinės bendras kūrinys

Mokyklos valgyklos sienas puošia mokytojos ir mokinės bendras kūrinys  0

Skirsnemunės teatras „Pakeleivis“

Veliuonoje vyko mėgėjų teatrų apžiūros „Atspindžiai“ rajoninis etapas  0

Koncertu „Chiara e lucente stella“ atidarytas Panemunės pilies senosios muzikos festivalis

Koncertu „Chiara e lucente stella“ atidarytas Panemunės pilies senosios muzikos festivalis  0

Smalininkuose – Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Dažažmogiai“

Smalininkuose – Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Dažažmogiai“  0

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“  0

Atvelykio šventė „Ried margučiai“ Jurbarke 2019 m.

Atvelykis arba Velykėlės  0

„Mūsų laiko“ 20-mečio proga - paroda viešojoje bibliotekoje (dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų)

„Mūsų laiko“ 20-mečio proga - paroda viešojoje bibliotekoje (dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų)  0

Pesachas – išsivadavimo ir laisvės šventė

Pesachas – išsivadavimo ir laisvės šventė  0

Viešojoje bibliotekoje - susitikimas su karybos ekspertu Giedriumi Petkevičiumi

Viešojoje bibliotekoje - susitikimas su karybos ekspertu Giedriumi Petkevičiumi  1

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)  0

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų  0

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį  0

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį  3

Mūsų partneriai