Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena

Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadagio šakelės. Eglė ir kadagys, nuolat žaliuojantys augalai, simbolizavo netrukus prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo.

Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Blažiejaus varduvėmis, o linai pradėti šventinti bažnyčiose.
Pagal tradiciją Šv. Blažiejus gimė Cezarėjos Kapadokijoje. Gyveno Sebastėjoje (Mažoji Armėnija, dabar Sivasas), buvo gydytojas, vietos gyventojų prašymu paskirtas Sebastėjos vyskupu.
Jis globojo Romos imperatoriaus Diokleciano persekiojamus krikščionis, lankė juos kalėjime, gydė. 313 m. imperatoriui Licinijui pripažinus krikščionybę, kai kuriose Romos provincijose krikščionys ir toliau buvo persekiojami. Blažiejus su šiais žmonėmis pasitraukė į Argą ir apsigyvenęs urve vadovavo savo vyskupijai. Pasak legendų, Argo valdytojo įsakymu medžiotojams buvo liepta sugauti daug žvėrių krikščionims sudraskyti. Prie vieno urvo medžiotojai pastebėjo daug įvairių žvėrių, kurie tarsi laukė, kol Blažiejus kaip įprastai išeis juos palaiminti ir išgydyti. Tai sužinojęs Argo valdytojas liepė jam atvesti Blažiejų. Pakeliui į egzekucijos vietą Blažiejus Kristaus vardu darė įvairius stebuklus ir gydė – išgydė našlės vienturtį sūnų, kuriam grėsė mirti nuo į gerklę įstrigusios ašakos, kitai neturtingai našlei grąžino vilko suėstą paršiuką (vilkas jai atnešė jį įsikandęs gyvą ir sveiką). Apie įkalintą Blažiejų sužinojusi našlė paskerdė išgelbėtą paršiuką ir atnešė iš jo pagaminto maisto Blažiejui.
Šv. Blažiejus gerbiamas tiek Rytų, tiek ir Vakarų Bažnyčioje, o jo šventės metu paplitusi „gerklės palaiminimo“ sakramentalija, atliekama paliečiant gerklę dviem sukryžiuotom žvakėm arba patepant palaimintu aliejumi, prašant Šv. Blažiejaus užtarimo.
Tikima, kad Šv. Blažiejus saugo nuo gerklės ligų ir kraujavimo.