Senoviniai Naujieji metai – Kumeliuko krikštynos

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Senovėje Naujieji metai prasidėdavo trečiąja žiemos jaunatimi ir buvo vadinami Kumeliuko krikštynomis arba Krikštais. Ši šventė jau nebešvenčiama, išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose.

Krikštai susiję su gyvybės atbudimu, todėl jų metu būdavo žadinama gyvybė: papurtomos žiemos šaltyje sustingusios obelys, pabeldžiama į apsnigtus avilius. Be to, tikėta, kad žemės augmenijai, jos gyvybei ir klestėjimui daug įtakos turi požemių gyventojai – žalčiai. Kaip aprašo XVI a. autorius J. Lasickis, tądien būdavo parsinešami į trobas arba pažadinami troboje laikomi žalčiai, kviečiant juos paragauti apeiginių valgių.
Žaltys laikytas gyvybės išraiška, todėl pažadinus žaltį ir padėjus jį ant stalo, būdavo stebima, kaip šis šliaužiodamas tarp padėtų patiekalų liežuviu „ragauja“ juos. Toks apuostinėjimas buvo laikytas pašventinimu, nes maistą paliesdavo pačios Gyvatos pradininkas ir pirmuonis – Gyvatė. Gyvatės, žalčiai senovėje laikyti protėviais ir neleisti skriausti. Be to, pasak mitologinių sakmių, gyvačių karalius geba pasiversti nirtulingu kumeliu.
Per Kumeliuko krikštynas buvo vaišinamasi apeiginiu patiekalu, rutuliukų formos pyragiukais – „kamukais“ iš žirnių, aguonų, kanapių ir medaus. Jį pagamindavo netekėjusios merginos ir kviesdavo bernus vakaroti. Dar XIX a. antrojoje pusėje vyskupas Antanas Baranauskas aprašė Aukštaitijoje dar gyvuojantį Kumeliuko krikštynų ritualą: „…apie Gromnyčias jaunos merginos iš įvairių miltų suvoliodavo su medumi saldžius rutulėlius, vadinamus „kamukus“, priruošdavo ir kitokių saldumynų. Į tas vaišes pakviesdavo vaikinus. Pastarieji ateidami atsinešdavo degtinės, kurią virindavo su medumi. Saldžiosios vaišės vykdavusios kone iki vidurnakčio.“
Per dzūkišką Krikštų šventę jaunimas taip pat naktį eidavo linksmintis ir deginti laužų ant netoli kaimo esančios kalvos („nakcu aina krikštavoc“).
Šiais laikais baltų tikybos šventikai, atkurdami senosios baltų pasaulėžiūros laiko skaičiavimo ir šventimo tvarką ir papročius, Kumeliuko krikštynas aiškina taip: po pusiaužiemio iki Mėnulio pirmosios jaunaties įvyksta gamtoje virsmas, papročiuose aptiktas kaip pusiaužiemio simbolių paminėjimas ir vertimosi ant kito šono veiksmas. Likęs paskutinis žiemos mėnuo yra išskirtinis tuo, kad dažniausiai pirmas jaunas Mėnuo išjudina pirmąsias Gamtos gyvybines galias. Todėl iki šio momento išliejamos Perkūno galiom užkalbėtos žvakės. Šios žvakės vadinamos Perkūnyčios (rusai vadina Gromnyca, lietuviai iškraipė į grabnyčias). Jos yra Perkūno Dorinių savybių įgalinimas vaško liejimo metu, žvakoniui būnant ypatingoje tikinčiojo būsenoje Dievo malonėje, Perkūno galioje ir asmeninėje valioje. Šios žvakės pradeda savo kelionę šviesos nešėjų gretose per Mėnulio jaunatį uždegant perkūnyčines žvakes, sukalbant maldą jaunam mėnuliui, kuris buvo vadinamas kumeliuku:

Tegul bus pagarbintas jaunas Mėnesėlis!
Tau ant dangaus su žvaigždėmis, man ant žemės su žmonėmis.
Tau ant dangaus su šviesybe, man ant žemės su linksmybe.

Beje, žiemos darbus seniau irgi derindavo su Mėnulio faze. Verpti geriausia pradėti pilnatyje, audeklą apmesti – senagalyje, tada siūlai nesisuks, gijos netrūkinės. Tinklus megzdavo prieš pilnatį, tai žuvų bus pilnas bradinys.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)  0

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų  0

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Dirvinis vieversys

Vieversio diena  0

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį  2

Pelenų diena

Pelenų diena  0

E-he-hei! Užgavėnės!

E-he-hei! Užgavėnės!  0

1918 m. vasario 16-osios atgarsiai Jurbarke

1918 m. vasario 16-osios atgarsiai Jurbarke  0

Šv. Valentino diena

Šv. Valentino diena  0

Miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės metų renginiai užbaigti miniatiūrų paroda

Miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės metų renginiai užbaigti miniatiūrų paroda  0

Vasario 5-oji – Šv. Agotos, Gabijos ir Duonos diena

Vasario 5-oji – Šv. Agotos, Gabijos ir Duonos diena  0

Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena

Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena  0

Vasario 2-oji pagal katalikišką kalendorių – Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena. Mūsų protėviai tądien melsdavosi Perkūnui

Vasario 2-oji pagal katalikišką kalendorių – Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena. Mūsų protėviai tądien melsdavosi Perkūnui  0

Nauja paroda Jurbarko bibliotekoje: asmenybės ir jų mėgstamiausios knygos

Nauja paroda Jurbarko bibliotekoje: asmenybės ir jų mėgstamiausios knygos  0

Kūrybinis maratonas „Eikš artyn“ – teatro desantas kaimo mokyklose

Kūrybinis maratonas „Eikš artyn“ – teatro desantas kaimo mokyklose  0

Šiame name jo vardu dabar pavadintoje gatvėje Antanas Giedraitis-Giedrius su šeima gyveno iki 1944-ųjų, kol pasitraukė į vakarus.

Kraštietis, uždegęs „Žiburėlį“ visos Lietuvos vaikams  0

Buvusioje Šilinės smuklėje įsikūręs Panemunių regioninio parko lankytojų centras.

Pilių parkas 30-metį pasitiko šventine konferencija  0

Ekskursijoje „Jie garsino Jurbarką“ – įdomūs faktai apie žymius jurbarkiečius

Ekskursijoje „Jie garsino Jurbarką“ – įdomūs faktai apie žymius jurbarkiečius  1

Sukaktis. Prieš 34 metus Jurbarke pirmą kartą iškelta trispalvė

Sukaktis. Prieš 34 metus Jurbarke pirmą kartą iškelta trispalvė  1

Žodžio meistrus į Veliuoną sukvietė Novelės atlaidai

Žodžio meistrus į Veliuoną sukvietė Novelės atlaidai  0

Šv. Juozapo parapijos vargonininkė Lina Lukošienė ir brolis Mykolas iš Paulių kapucinų vienuolyno.

Vadžgiryje jau gaudžia bažnyčiai padovanoti vargonai  0

Melno taikos nubrėžta riba. Antšvenčiai, Smalininkų sen.

Kuo Jurbarko kraštui svarbi Melno sutartis?  1

Jurbarko kultūros centre atidaryta Mindaugo Pauliuko tapybos darbų paroda

Jurbarko kultūros centre atidaryta Mindaugo Pauliuko tapybos darbų paroda  0

Mūsų partneriai