Pilių parkas 30-metį pasitiko šventine konferencija

Pilių parku, o kartais – ir Nemuno muziejumi liaudyje vadinamas Panemunių regioninis parkas šiais metais mini savo veiklos 30-metį. Todėl gruodžio 6-ąją jo darbuotojai visus susidomėjusius sukvietė į šventinę nuotolinę konferenciją, skirtą šiai progai.

Geras dvi valandas trukę pristatymai neprailgo. Apie tai, kaip valstybei užteko valios įsteigti parkų direkcijas ir kaip buvo kuriamos saugomų teritorijų sistemos prisiminė jų krikštamote laikoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Buvęs parko direktorius Viktoras Ganusauskas prisiminė, kaip buvo kuriamas ir su kokiais iššūkiais susidūrė konkrečiai Panemunių regioninis parkas. Apie parko ekspozicijas pasakojo buvęs šios įstaigos darbuotojas, dabar Skirsnemunės seniūnas Aidas Mozūraitis. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistė Vaida Mozūraitienė trumpai supažindino su kultūros paveldo objektais, kurių šiame parke yra ypač daug. Direkcijos projektų koordinatorė Greta Šulcaitė papasakojo apie parke organizuojamas veiklas, edukacijas, stovyklas. Buvęs parko direktorius, o dabar patarėjas Mindaugas Janušonis, papasakojo, kas nuveikta per pastaruosius penkerius metus.

Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokytoja Loreta Pocienė savo pristatymu gražiai parodė kaip draugiškai sugyvena gamtosaugininkai ir mokyklos bendruomenė.

Buvusi smuklė – dabar Nemuno muziejus

Parko direkcijos veiklos pradžia buvo sunki, o nueitas kelias – ilgas ir duobėtas, bet visada vedantis tik pirmyn. Taip apie Panemunių regioninį parką kalbėta žvelgiant į jo 30 metų istoriją. Buvę darbuotojai prisiminė, kaip direkcijai buvo pasiūlyta įskurti buvusioje Šilinės smuklėje, pastate, kuris tuo metu buvo labai apgailėtinos būklės. Pastatas priklausė miškų urėdijai, iš kurios už simbolinę kainą išpirktas direkcijos reikmėms. Tada ir prasidėjo didžiausias šio objekto virsmas, nes Danijos aplinkos ir energetikos ministerija sutiko finansuoti lankytojų centro ir ekspozicijos įrengimą, su sąlyga, kad pastatas bus restauruotas Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Kuriant lankytojų centrą, ekspozicijos „Nemunas šildo, maitina ir rengia“ temą pasufleravo pats smuklės pastatas, glaudžiai susijęs su Nemunu. Pasak A. Mozūraičio, direkcija ir lankytojų centras įsikūrė autentiškame XVIII amžiaus pastate, kuriame nakvodavo sielininkai, upeiviai, o XX a. antroje pusėje, kai smuklės čia jau nebebuvo, pastate apgyvendinti Nemuno prižiūrėtojai, remontuodavę valtis, plūdurus. Galiausiai čia buvo įkurta sielių plukdymo kontora.

Pirminę parko ekspozicijos viziją įkvėpė ir žvejys Vincas Balnius, gimęs 1916 metais Veliuonoje. Jis, beje, įamžintas ir ekspozicijos atidarymo ceremonijoje. Šio žvejo padovanoti daiktai tapo ekspozicijos dalimi. Parko lankytojų centras greitai išgarsėjo. Jis sudomino netgi UNESCO ambasadorius, kurie čia taip pat lankėsi bei skatino toliau išlaikyti autentiškumą ir savitumą.

 Visą straipsnį rasite „Mūsų laikas“ numeryje.