Pesachas – išsivadavimo ir laisvės šventė

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Artėjant Velykoms – apie šventę, dėl kurios prieš beveik du tūkstančius metų, pavasarį, Jėzus su mokiniais patraukė į Jeruzalę, ten, kur jo laukė mirtis ir Prisikėlimas.

Prisimenamas išsivadavimas iš Egipto vergijos

Pèsachu arba Paschà, dar vadinama Perėjimo švente, Neraugintos duonos švente, švenčiamas žydų tautos išvadavimas iš Egipto nelaisvės.

Žydų išėjimas iš Egipto ir tapimas laisvais žmonėmis aprašytas Biblijoje – Išėjimo ir kitose knygose. Pasak Biblijos, žydų tautą buvo pavergęs Egipto faraonas. Kad ir kaip prašomas pranašo Mozės, faraonas nesutiko paleisti žydų į laisvę, taip egiptiečiams užtraukdamas dešimt nelaimių – Dievo bausmių. Galiausiai izraelitai paliko Egiptą, o nuo besivejančios faraono kariuomenės juos išgelbėjo laiku prasiskyrusi Raudonoji jūra.

Nuo VII a. pr. m. e. Pesachas vykdavo tik Jeruzalėje. Jėzaus laikais Jeruzalės gyventojų skaičius (apie 40 000 žmonių) šios šventės metu, užplūdus maldininkams, padidėdavo iki 150 000. Pesachas prasidėdavo nisano mėnesio (pagal dabartinį kalendorių nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio) 14 dienos išvakarėse. Tą vakarą kiekviena šeima aukodavo ėriuką: taip būdavo paminimas pirmas toks aukojimas, kaip tikima, įvykęs prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Tą naktį Dievas „praėjo“ pro izraelitų namus, nes jų durų staktos ir sąramos buvo apšlakstytos ėriuko krauju, ir paliko gyvus tų namų pirmagimius.

Sugriovus Jeruzalės šventyklą, tapo įprasta Pesachą praleisti kartu su šeima ar platesne bendruomene.

Tradicijos

Per Pesachą ir savaitę po to valgoma nerauginta duona maca, iškepta greitosiomis ir be mielių. Tai turėdavo priminti skubų susiruošimą kelionėn, kai faraonas pagaliau išleido izraelitus iš Egipto. Be to, taip būdavo paminima pirmoji duona, kepta iš naujų grūdų, praėjus keturioms dienoms po izraelitų įžengimo į Kanaaną.

Tradiciškai visas raugintas maistas prieš Paschą turi būti sudeginamas. Nisano 14 dieną pirmagimiai sūnūs (vyresni nei 13 metų) privalo pasninkauti, taip prisimenami izraelitų pirmagimiai. Šios dienos vakare vyrai meldžiasi sinagogoje. Jiems grįžus pradedama šventinė vakarienė, vadinama sederu (sederiu), kurios tvarka yra griežtai reglamentuota.

Prieš valgį atliekamos rankų plovimo apeigos. Šventės metu ant stalo dedamas sūrus vanduo, į jį mirkomos ir valgomos aitrios daržovės. Sūrus vanduo simbolizuoja vergų ašaras, o daržovių aitrumas – jų kančias. Valgomi ir kiti simboliniai valgiai: maca, kepta ėriuko arba vištos šlaunelė (simbolizuoja Jeruzalės šventykloje Pesacho išvakarėse aukotą avinėlį), specialiai paruošti kiaušiniai, saldus patiekalas charošetas.

Išgeriamos 4 taurės vyno (tai simbolizuoja keturis Dievo posakius Išėjimo knygoje: „aš jus išvedžiau iš Egipto“; „aš jus išgelbėjau“; „aš jus išvadavau iš nelaisvės“; „padariau jus savo tauta“). Dengiant stalą, taurė padedama ir Mesijo šaukliui pranašui Elijui

Per sederį hebrajų kalba skaitoma Hagada, kurią sudaro Toros fragmentai, jų aiškinimai, pasakojimai, maldos ir kiti tekstai, skirti išėjimui iš Egipto prisiminti. Kadangi vakaras neretai užsitęsia, į jį stengiamasi kuo labiau įtraukti ir sudominti vaikus. Vakarienės pabaigoje jie pakviečiami ieškoti iš anksto paslėpto maco gabalėlio – afikomano, kurį suradusio laukia apdovanojimas. Sederis tradiciškai baigiamas žodžiais „Kitais metais – Jeruzalėje“, tikintis greito Šventyklos atstatymo.

Sederis vyksta pirmą ir paskutinį Pesacho vakarą.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Skirsnemunės teatras „Pakeleivis“

Veliuonoje vyko mėgėjų teatrų apžiūros „Atspindžiai“ rajoninis etapas  0

Koncertu „Chiara e lucente stella“ atidarytas Panemunės pilies senosios muzikos festivalis

Koncertu „Chiara e lucente stella“ atidarytas Panemunės pilies senosios muzikos festivalis  0

Smalininkuose – Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Dažažmogiai“

Smalininkuose – Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Dažažmogiai“  0

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“  0

Atvelykio šventė „Ried margučiai“ Jurbarke 2019 m.

Atvelykis arba Velykėlės  0

„Mūsų laiko“ 20-mečio proga - paroda viešojoje bibliotekoje (dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų)

„Mūsų laiko“ 20-mečio proga - paroda viešojoje bibliotekoje (dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų)  0

Viešojoje bibliotekoje - susitikimas su karybos ekspertu Giedriumi Petkevičiumi

Viešojoje bibliotekoje - susitikimas su karybos ekspertu Giedriumi Petkevičiumi  1

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)  0

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų  0

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį  0

Dirvinis vieversys

Vieversio diena  0

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį  2

Pelenų diena

Pelenų diena  0

E-he-hei! Užgavėnės!

E-he-hei! Užgavėnės!  0

Senoviniai Naujieji metai – Kumeliuko krikštynos

Senoviniai Naujieji metai – Kumeliuko krikštynos  0

1918 m. vasario 16-osios atgarsiai Jurbarke

1918 m. vasario 16-osios atgarsiai Jurbarke  0

Šv. Valentino diena

Šv. Valentino diena  0

Miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės metų renginiai užbaigti miniatiūrų paroda

Miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės metų renginiai užbaigti miniatiūrų paroda  0

Vasario 5-oji – Šv. Agotos, Gabijos ir Duonos diena

Vasario 5-oji – Šv. Agotos, Gabijos ir Duonos diena  0

Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena

Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena  0

Vasario 2-oji pagal katalikišką kalendorių – Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena. Mūsų protėviai tądien melsdavosi Perkūnui

Vasario 2-oji pagal katalikišką kalendorių – Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena. Mūsų protėviai tądien melsdavosi Perkūnui  0

Nauja paroda Jurbarko bibliotekoje: asmenybės ir jų mėgstamiausios knygos

Nauja paroda Jurbarko bibliotekoje: asmenybės ir jų mėgstamiausios knygos  0

Kūrybinis maratonas „Eikš artyn“ – teatro desantas kaimo mokyklose

Kūrybinis maratonas „Eikš artyn“ – teatro desantas kaimo mokyklose  0

Šiame name jo vardu dabar pavadintoje gatvėje Antanas Giedraitis-Giedrius su šeima gyveno iki 1944-ųjų, kol pasitraukė į vakarus.

Kraštietis, uždegęs „Žiburėlį“ visos Lietuvos vaikams  0

Mūsų partneriai