Pelenų diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Pirmoji diena po Užgavėnių, trečiadienis, – Pelenų diena (dar Peleninė, Pelenija, Pelenė, Papelčius), pirmoji Gavėnios diena, kurios metu laikomasi griežto pasninko. Šią dieną prasidėdavo viešosios atgailos laikotarpis. Pelenų dieną bažnyčioje šventinami pelenai, atliekama simbolinė jų barstymo arba patepimo jais apeiga.

Pelenų diena – tai gavėnios pradžia. Ši diena pažymėta ypatingos atgailos dvasios, kai išreiškiamas asmeninis žmogaus troškimas atsiversti ir sugrįžti pas Dievą. Svarbiausias Pelenų dienos akcentas yra pelenų barstymas, simbolizuojantis ne tik gavėnios, kaip atgailos, laikotarpio pradžią, bet ir nusižeminimą bei nuoširdų siekį atsiversti ir tikėti Evangelija, o taip pat primenantis, kad žmogus, iš dulkių gimęs, dulkėmis ir pavirs.
Pagal senuosius lietuvių papročius šią dieną nepriimta dirbti, ilgai miegoti, netgi išeiti iš namų.

Kada ji atsirado ir kuo ypatinga?
Pelenų diena, kaip gavėnios pradžia, pirmą kartą paminėta VI a., o nuo VIII a. Romoje vyksta popiežiaus vadovaujama Pelenų dienos procesija. Anuomet ji prasidėdavo Šv. Anastazijos bazilikoje, esančioje Palatino kalno papėdėje, ir baigdavosi Šv. Sabinos bazilikoje Aventino kalno viršuje. Ši tradicija gyvuoja ir šiandien. Pelenų dieną popiežius su procesija eina nuo Šv. Anzelmo į Šv. Sabinos baziliką, kur aukoja šv. Mišias ir barsto pelenus.
Pelenų barstymo arba galvos pasibarstymo pelenais pradžios reikia ieškoti dar Senajame Testamente ir ankstyvosios krikščionybės atgailos apeigose. Nuo maždaug X a. pelenų barstymas tampa privalomas visai krikščionių bendruomenei. Šiandieninė pelenų dienos liturgija yra išlaikiusi senus tradicinius elementus: pelenų barstymą ir pasninką, kai susilaikoma ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto (leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, kitus du kartus lengvai užkąsti). Pagal Bažnyčios nuorodas, „abstinencijos įstatymas (t. y. susilaikymas nuo mėsiško maisto) saisto asmenis, sulaukusius keturiolikos metų amžiaus; o pasninko įstatymas įpareigoja visus pilnamečius iki pradėtų šešiasdešimtųjų metų“ (Plg. Kanonų teisės kodeksas 1252).

Ką simbolizuoja pelenai?
Pelenų simbolika plati. Pelenai dažniausiai siejami su dulkėmis ir reiškia žmogaus nuodėmę ir trapumą. Jau Senajame Testamente sutinkame daug užuominų apie pasibarstymą pelenais arba dulkėmis kaip atgailos ir gedulo išraišką. Pirmųjų amžių krikščionys perėmė šią praktiką.
Pasibarstyti pelenais – tai tarsi atlikti viešą išpažintį. Kitaip tariant, pasibarstymas pelenais yra viešas atgailos aktas, kuris per tą dulkėtą medžiagą įspėja apie Dievo teismą, bet taip pat primena jo gailestingumą.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kadras iš filmo „Herkus Mantas“

Didysis prūsų sukilimas  1

Paroda – žirgo metų 100-mečiui pažymėti

Paroda – žirgo metų 100-mečiui pažymėti  0

Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienio minėjimas

Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienio minėjimas  0

Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos paminėjimas Jurbarke

Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos paminėjimas Jurbarke  0

Atidaryta Michalinos Banaitienės atminimui skirta jos mokinių darbų paroda

Atidaryta Michalinos Banaitienės atminimui skirta jos mokinių darbų paroda  0

Festivalis „Jubilate“ dovanoja progą išgirsti pasaulinio lygio atlikėjus

Festivalis „Jubilate“ dovanoja progą išgirsti pasaulinio lygio atlikėjus  0

Panemunės pilyje – kovotojui už Vengrijos laisvę skirta paroda

Panemunės pilyje – kovotojui už Vengrijos laisvę skirta paroda  0

Laikraščių mirtis tolsta: žiniasklaidos atstovai pabrėžia šiandieninės spaudos unikalumą

Laikraščių mirtis tolsta: žiniasklaidos atstovai pabrėžia šiandieninės spaudos unikalumą  0

Valdovų rūmų barokinėje bibliotekoje po priėmimo: (iš kairės) Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius, Prezidento vyr. patarėja Jolanta Karpavičienė, Pirmoji ponia Dina Nausėdienė, atlikėja Ieva Baublytė (prieš mėnesį ši atlikėja koncertavo ir Panemunės pilyje), kultūrinės programos Valdovų rūmuose režisierius Mindaugas Meškauskas.

NATO viršūnių susitikimo lyderių sutuoktiniai ir partneriai išgirdo ir apie Jurbarką  0

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui – 90

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui – 90  0

Panemunės pilyje – nauja paroda po atviru dangumi

Panemunės pilyje – nauja paroda po atviru dangumi  0

Mokyklos valgyklos sienas puošia mokytojos ir mokinės bendras kūrinys

Mokyklos valgyklos sienas puošia mokytojos ir mokinės bendras kūrinys  0

Skirsnemunės teatras „Pakeleivis“

Veliuonoje vyko mėgėjų teatrų apžiūros „Atspindžiai“ rajoninis etapas  0

Koncertu „Chiara e lucente stella“ atidarytas Panemunės pilies senosios muzikos festivalis

Koncertu „Chiara e lucente stella“ atidarytas Panemunės pilies senosios muzikos festivalis  0

Smalininkuose – Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Dažažmogiai“

Smalininkuose – Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Dažažmogiai“  0

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“  0

Atvelykio šventė „Ried margučiai“ Jurbarke 2019 m.

Atvelykis arba Velykėlės  0

„Mūsų laiko“ 20-mečio proga - paroda viešojoje bibliotekoje (dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų)

„Mūsų laiko“ 20-mečio proga - paroda viešojoje bibliotekoje (dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų)  0

Pesachas – išsivadavimo ir laisvės šventė

Pesachas – išsivadavimo ir laisvės šventė  0

Viešojoje bibliotekoje - susitikimas su karybos ekspertu Giedriumi Petkevičiumi

Viešojoje bibliotekoje - susitikimas su karybos ekspertu Giedriumi Petkevičiumi  1

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)  0

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų  0

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį  0

Dirvinis vieversys

Vieversio diena  0

Mūsų partneriai