Pelenų diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Pirmoji diena po Užgavėnių, trečiadienis, – Pelenų diena (dar Peleninė, Pelenija, Pelenė, Papelčius), pirmoji Gavėnios diena, kurios metu laikomasi griežto pasninko. Šią dieną prasidėdavo viešosios atgailos laikotarpis. Pelenų dieną bažnyčioje šventinami pelenai, atliekama simbolinė jų barstymo arba patepimo jais apeiga.

Pelenų diena – tai gavėnios pradžia. Ši diena pažymėta ypatingos atgailos dvasios, kai išreiškiamas asmeninis žmogaus troškimas atsiversti ir sugrįžti pas Dievą. Svarbiausias Pelenų dienos akcentas yra pelenų barstymas, simbolizuojantis ne tik gavėnios, kaip atgailos, laikotarpio pradžią, bet ir nusižeminimą bei nuoširdų siekį atsiversti ir tikėti Evangelija, o taip pat primenantis, kad žmogus, iš dulkių gimęs, dulkėmis ir pavirs.
Pagal senuosius lietuvių papročius šią dieną nepriimta dirbti, ilgai miegoti, netgi išeiti iš namų.

Kada ji atsirado ir kuo ypatinga?
Pelenų diena, kaip gavėnios pradžia, pirmą kartą paminėta VI a., o nuo VIII a. Romoje vyksta popiežiaus vadovaujama Pelenų dienos procesija. Anuomet ji prasidėdavo Šv. Anastazijos bazilikoje, esančioje Palatino kalno papėdėje, ir baigdavosi Šv. Sabinos bazilikoje Aventino kalno viršuje. Ši tradicija gyvuoja ir šiandien. Pelenų dieną popiežius su procesija eina nuo Šv. Anzelmo į Šv. Sabinos baziliką, kur aukoja šv. Mišias ir barsto pelenus.
Pelenų barstymo arba galvos pasibarstymo pelenais pradžios reikia ieškoti dar Senajame Testamente ir ankstyvosios krikščionybės atgailos apeigose. Nuo maždaug X a. pelenų barstymas tampa privalomas visai krikščionių bendruomenei. Šiandieninė pelenų dienos liturgija yra išlaikiusi senus tradicinius elementus: pelenų barstymą ir pasninką, kai susilaikoma ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto (leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, kitus du kartus lengvai užkąsti). Pagal Bažnyčios nuorodas, „abstinencijos įstatymas (t. y. susilaikymas nuo mėsiško maisto) saisto asmenis, sulaukusius keturiolikos metų amžiaus; o pasninko įstatymas įpareigoja visus pilnamečius iki pradėtų šešiasdešimtųjų metų“ (Plg. Kanonų teisės kodeksas 1252).

Ką simbolizuoja pelenai?
Pelenų simbolika plati. Pelenai dažniausiai siejami su dulkėmis ir reiškia žmogaus nuodėmę ir trapumą. Jau Senajame Testamente sutinkame daug užuominų apie pasibarstymą pelenais arba dulkėmis kaip atgailos ir gedulo išraišką. Pirmųjų amžių krikščionys perėmė šią praktiką.
Pasibarstyti pelenais – tai tarsi atlikti viešą išpažintį. Kitaip tariant, pasibarstymas pelenais yra viešas atgailos aktas, kuris per tą dulkėtą medžiagą įspėja apie Dievo teismą, bet taip pat primena jo gailestingumą.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)  0

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų  0

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Dirvinis vieversys

Vieversio diena  0

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį  2

E-he-hei! Užgavėnės!

E-he-hei! Užgavėnės!  0

Senoviniai Naujieji metai – Kumeliuko krikštynos

Senoviniai Naujieji metai – Kumeliuko krikštynos  0

1918 m. vasario 16-osios atgarsiai Jurbarke

1918 m. vasario 16-osios atgarsiai Jurbarke  0

Šv. Valentino diena

Šv. Valentino diena  0

Miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės metų renginiai užbaigti miniatiūrų paroda

Miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės metų renginiai užbaigti miniatiūrų paroda  0

Vasario 5-oji – Šv. Agotos, Gabijos ir Duonos diena

Vasario 5-oji – Šv. Agotos, Gabijos ir Duonos diena  0

Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena

Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena  0

Vasario 2-oji pagal katalikišką kalendorių – Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena. Mūsų protėviai tądien melsdavosi Perkūnui

Vasario 2-oji pagal katalikišką kalendorių – Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena. Mūsų protėviai tądien melsdavosi Perkūnui  0

Nauja paroda Jurbarko bibliotekoje: asmenybės ir jų mėgstamiausios knygos

Nauja paroda Jurbarko bibliotekoje: asmenybės ir jų mėgstamiausios knygos  0

Kūrybinis maratonas „Eikš artyn“ – teatro desantas kaimo mokyklose

Kūrybinis maratonas „Eikš artyn“ – teatro desantas kaimo mokyklose  0

Šiame name jo vardu dabar pavadintoje gatvėje Antanas Giedraitis-Giedrius su šeima gyveno iki 1944-ųjų, kol pasitraukė į vakarus.

Kraštietis, uždegęs „Žiburėlį“ visos Lietuvos vaikams  0

Buvusioje Šilinės smuklėje įsikūręs Panemunių regioninio parko lankytojų centras.

Pilių parkas 30-metį pasitiko šventine konferencija  0

Ekskursijoje „Jie garsino Jurbarką“ – įdomūs faktai apie žymius jurbarkiečius

Ekskursijoje „Jie garsino Jurbarką“ – įdomūs faktai apie žymius jurbarkiečius  1

Sukaktis. Prieš 34 metus Jurbarke pirmą kartą iškelta trispalvė

Sukaktis. Prieš 34 metus Jurbarke pirmą kartą iškelta trispalvė  1

Žodžio meistrus į Veliuoną sukvietė Novelės atlaidai

Žodžio meistrus į Veliuoną sukvietė Novelės atlaidai  0

Šv. Juozapo parapijos vargonininkė Lina Lukošienė ir brolis Mykolas iš Paulių kapucinų vienuolyno.

Vadžgiryje jau gaudžia bažnyčiai padovanoti vargonai  0

Melno taikos nubrėžta riba. Antšvenčiai, Smalininkų sen.

Kuo Jurbarko kraštui svarbi Melno sutartis?  1

Jurbarko kultūros centre atidaryta Mindaugo Pauliuko tapybos darbų paroda

Jurbarko kultūros centre atidaryta Mindaugo Pauliuko tapybos darbų paroda  0

Mūsų partneriai